Kaip ir jūs, kaip ir visas vakarietiškas vertybes išpažįstantis pasaulis, šiomis dienomis aš esu visiškai sustingusi iš siaubo. Net blogiausiame sapne nebūčiau susapnavusi, jog karas prasidės visai čia pat mūsų durų slenksčio… Aukščiausios pagarbos verta ukrainiečių didvyriška gynyba, jų meilė tėvynei, jų kova ne tik už savo, bet ir už mūsų visų laisvę.
Šis metas man nori-nenori sugrąžino išgyvenimus, patirtus Izraelyje. Kuomet kaukiant sirenoms tekdavo slėptis bombų kambarėlyje ir susigūžus laukti išgirstant ore numuštos raketos sprogimo. Sunku net įsivaizduoti kokius siaubus šiomis dienomis išgyvena požeminiuose garažuose susispietę šeimos, kiek skausmo liejasi į kovas išlydint sūnus, vyrus, tėvus ir žinant, kad jų gal niekada daugiau neteks pamatyti…
Kaip ir daugelio jūsų, mano dienos dabar sukasi aplink visus iš eilės media kanalus tikrinant naujienas, skambinant artimiesiems, rankos nekyla ką nors daryti, sunku susikaupti darbui, dar sunkiau atsipalaiduoti poilsiui. Ir tokiomis akimirkomis aš vis prisimenu mano Izraelio draugų, pripratusių prie karo baisumų, palaikymo skambučius po kiekvienos Tel Avive sugaudusios sirenos, jų padrąsinimus, gerą nuotaiką, optimizmą ir paprastą patarimą … gyventi gyvenimą.
Gyventi gyvenimą šiomis dienomis iš visos širdies raginu ir jus. Prisidėję kas kuo galim- finansine parama, aukojamais daiktais, savanoryste, butais, kurių durys atviros pabėgėliams – mes privalome ramiai daryti kasdienius darbus užuot pasidavę panikai ir tamsioms mintims. Kiekvienas stresą išgyvena ir suvaldo skirtingai – aš, pavyzdžiui, užsidarau į virtuvę „meditacijos seansui” ir kepu duoną. Mane ši veikla ramina.
Rytoj – Užgavėnės. Tikrai nesinorės nei kvailioti, nei linksmintis. Tačiau blynus būtinai kepkite. Bulvinius, lietinius, mielinius ar dar kokius – tebūnie tai bus nedidelė švieselė šiuo niūriu metu. O jei ieškotumėte simbolizmo šiemetinėse Užgavėnėse, siūlau į meniu įtraukti ir šiuos desertinius skaisčiai geltonus blynelius, prigardintus saldaus kokosų įdaru. Iš tiesų jie – Šri Lankos patiekalas (Pani Pol), tačiau viskas, kas iš tolo šviečia tokia skaisčia geltona spalva, man šiomis dienomis virsta dar vienu simboliniu stiprybės palinkėjimu Ukrainai.
Porcijos |
vnt
|
- 2 kiaušiniai
- 100 g miltų
- 250 ml pieno
- 40 g tirpinto sviesto (plius dar šiek tiek keptuvei patepti)
- ¼ šaukštelio maltų ciberžolių
- žiupsnis druskos
- graikiško natūralaus jogurto (patiekimui)
- 125 ml kokosų pieno
- 150 g kokosų drožlių
- 130 g rudojo cukraus (aš naudojau kokosų palmių cukrų)
- 60 ml vandens
- 4 kardamono pumpurai
- 2 gvazdikėliai
- ¼ šaukštelio druskos (arba pagal skonį)
Ingredientai
Blynelių tešlai
Įdarui
|
|
- Pasigaminkite kokosų įdarą: mažame puode užkaiskite kokosų pieną, ir kai jis beveik užvirs, suberkite kokosų drožles, viską išmaišykite ir nukelkite nuo ugnies. Atidėkite į šalį išbėrę masę į dubenėlį. Mažame puode užkaiskite rudąjį cukrų kartu su vandeniu, sumeskite kardamono pumpurus ir gvazdikėlius. Virinkite ant nedidelės ugnies apie 2-3 minutes, kol masė truputį sutirštės. Nukelkite nuo ugnies, išimkite prieskonius, o sirupą sumaišykite su kokosais, pagardinkite druska. Atidėkite į šalį.
- Užmaišykite lietinių tešlą: lengvai suplakite kiaušinius, suberkite miltus ir išsukite. Pilkite dalimis pieną ir plakite, kol masė bus vienalytė, glotni. Pabaigoje supilkite tirpintą ir atvėsintą sviestą, įberkite druskos ir išmaišę palikite bent pusvalandžiui pastovėti.
- Įkaitinkite keptuvę (maniškė apie 20cm skersmens), patepkite trupučiu sviesto ir dozuodami tešlą po samtelį iškepkite lietinius blynelius. Ant kiekvieno blynelio dėkite po maždaug 3 šaukštus įdaro, paskirstykite po visą plotą ir susukite į vamzdellį. Patiekite su graikišku natūralaus skonio jogurtu
Asta, ne taip supratau, pasirodo:) Faina, kad patiko!!
Nida, kokosus aš dėjau, keičiau tik cukraus rūšį 🙂 Šiaip kokosų pieną aš mėgstu labai labai labai ir visus patiekalus su juo, tik kokoso drožlės man atrodo mažiau apie kokosą, labiau apie drožles 🙂 Bet čia įdaras gavosi kremiškesnis, negu aš įsivaizdavau jį būsiant. Matyt, drožlių užplikimas gerai įtakojo tekstūrą. Mano valgiusioji vyrija taip ir nesuprato, su kuo tie blynai yra. Sūnus klausė ,,su kuo čia? Su mėsa?” 🙂 Gal dėl to, kad mėgstu gaminti kinietiškus, tailandietiškus patiekalus, kur mėsa būna ir saldi, šeima pripratusi prie visokių skonių:)
Darsyk dėkui už receptą!
Asta, labai ačiū, kad išbandėt, ir kad parašėt. Šie blynai išties kokosomanams skirti:) Tokiems kaip aš:) Bet su ruduoju cukrumi puikiai sugalvojot, tikrai neturėjo niekas ir pasigesti kokosų, jei nežinojo, kad jų čia būna:)
Nida, nesu kokoso drožlių fanė, bet sugundėte puikiomis nuotraukomis ir simboliška skaisčiai geltona spalva. Taigi, Užgavėnėms blynai iškepti, suvalgyti ir valgiusiųjų išgirti. Įdarui naudojau paprastą rudą cukrų, todėl maniškis įdaras gavosi blyškokas, ne toks apetitiškai šokoladinis kaip jūsiškis. Bet, kai niekas be manęs nežinojo, koks jis turėtų būti, tai ir klausimų niekam neiškilo 🙂
Ačiū už saulėtą receptą.
Greičiau sulaukime šio siaubo ir beprotybės pabaigos.