Su Naujaisiais visus visus, kurie Naujuosius pasitiko, ir visus tuos, kuriuos Naujieji užklupo netikėtai. Labai gėda prisipažinti, bet aš šiemet- prie pastarųjų… Naujuosius pramiegojau:) O kadangi Izraelyje niekas saliutų nešaudo, tai užmigau dar 2012-aisiais, o atsikėliau jau 2013-aisiais:) Tikiuosi, jums taip nenutiko.

Gyvenimas teka toliau įprasta vaga. Pamažu nyksta likučiai iš šaldytuvo, esu paruošusi jums keletą skanių patiekalų iš praėjusių švenčių repertuaro. Vienas tokių patiekalų – tai mano naujas atradimas iš žydiškos virtuvės klasikos. Tikiuosi, kad pasitarnaus kokioms nors artimiausioms šventėms, o gal ir šiokiadieniui!

 

Pateiksiu jums du neginčytinus teiginius, kuriuos atradau po trijų pragyventų Izraelyje metų:

1. Nėra žydiškos šventės, kad ant stalo nebūtų gefilte fish.

2. Visi izraeliečiai skirstosi į tuos, kurie mėgsta gefilte fish ir tuos, kurie jos nekenčia.

gefilte fish

Pratęsiant gefilte fish temą dar reiktų pridurti, kad tie, kurie mėgsta (ir gamina) gefilte fish, skirstosi į tuos, kurie šį patiekalą gamina saldžiai, ir tuos, kurie cukraus nededa, tvirtindami, jog saldi žuvis – tai mažų mažiausiai iškrypimas. Kulinarinis, žinoma.

Kai tik dalyvauju kokiame nors susibūrime ir ant stalo nuklojami žydiški patiekalai, niekuomet neatsilaikau prieš gefilte fish. Ir dievinu tą versiją, kuri…. su cukrum:) Sako, jog saldi šio patiekalo versija atkeliavo kažkur nuo Lenkijos ar Lietuvos… Prisiklausiusi apie baisiausią šio patiekalo gaminimo sudėtingumą, net nemėginau pati imtis jo gamybos, kadangi buvau įsitikinusi, kad čia ne mano jėgoms:) Bet kadangi dabar turiu tikrą tradicinę žydiškų patiekalų bibliją, niekam nesakiusi ryžausi šiam iššūkiui. Išvada? Vargu ar galima surasti lengviau pagaminamą patiekalą. Ypač jei pašonėje turgus su šviežia žuvim (šiuo atveju – karpiu), kur žuvininkas ją išdarinėja, sumala, suruošia, supakuoja, o man belieka tik įmesti į puodą ir palaukti dvi valandas, kol kukuliukai išvirs…

Manau, kad laikantis panašių proporcijų ir turint tam tikrų įgūdžių, galima pasigaminti ir kimštą žuvį, bet iki šito iššūkio aš dar nepriaugau. Izraeliečiai paprastai gamina paprastus kukuliukus iš maltos žuvies ir juos pateikia kaip šaltą užkandį, su riekele virtos morkos ir su krienais.

Nuosekliai laikiausi knygos „Shmulik’s Jewish Kitchen” rekomendacijų, tad receptą, kaip jis pateiktas knygoje, perrašau ir jums. Galiu išduoti paslaptį, kad pasigaminau iš šio kiekio paie 40 kukulaičių, ir beveik visus juos kartu su vyru per kelias dienas sušveitėme:) Laukiu nesulaukiu kitos šventės, kada ir vėl gaminsiu gefilte fish!:)

zydiska gefilte fish

Gefilte fish

900g maltos žuvies (labai tinka karpis. Galima žuvį malti su visais kaulais, per smulkų sietelį, tačiau aš maliau karpio file. Galvas pasilikau sultiniui)

3-4 nedideli svogūnai

3 žali kiaušiniai

3 virti kietai kiaušiniai

1/4 puodelio cukraus

3 šaukštai džiūvėsių

1 šaukštas druskos

1/2 šaukštelio šviežiai grūstų juodųjų pipirų

Sultiniui:

6 puodeliai vanens

1/4 puodelio cukraus

1 šaukštelis baltųjų pipirų

2 vidutiniai svogūnai, supjaustyti

2-3 morkos, supjaustytos riekelėmis

Žuvį (kartu su kaulais, arba be kaulų) sumalame labai smulkia maltuve. Sudedame kitus ingredientus ir dar kartą viską sumalam.

Visus ingredientus sultiniui užverdame dideliame puode (aš įmečiau dar ir karpių galvas bei kaulus, o pavirusi apie 10 minučių juos nukošiau ir išmečiau, palikdama tik daržoves. Sultinį verdame ant didelės ugnies, prieš dedant žuvies kukuliukus.

Formuojame (šlapiomis rankomis) nedidelius ovalus ir atsargiai nuleidžiame juos į verdantį sultinį. Kai suformuojame visą žuvies masę, puodą uždengiame ir troškiname ant nedidelės ugnies 2.5 valandos.

Pateikiame atšaldytus (gali stovėti šaldytuve savaitę), ant kiekvieno kukuliuko uždedame po riekelę morkos. Skaniausia su krienais.

gefilte fish uzkandis

Komentarų apie "Gefilte fish. Žydiška klasika": 24

  1. Dusia:

    Nida, kaip malonu,kad drauges domisi gefilte fish 😁.
    Pradejau virti velai, kai mamos iskeliavo anapilin . Lietuvos zydai valgo nesaldzia zuvi,bet su juodais pipirais . As idedu i farsa kiausinius, burokeli,morka , svoguna, 1 sauksta cukraus, pipiru ir baltos duonos dziuvesiu . Palieku nakciai saldytuve ,o po to verdu . As idedu zuvi i verdanti vandeni ir verdu ant vid. ugnies apie 4. 5 val.. Duodu atsalti kol bus siltas puodas ir isdelioju ant lekstes papuosus morku riekemes ( kad butu pinigu ) 🌝

  2. Nida:

    Odeta, puikuma! Tikrai vertas pabandymo ir lengvai pamėgiamas dalykėlis:)

  3. Odeta:

    Tikrai taip, nebeliko šios parduotuvėlės, bet telefonai išlikę tie patys ir galima užsisakyti, o atsiimti Tymo turgelyje.
    Nida, o receptas įdėtas į saugyklą ir tikrai bus išbandytas. Juk kaip ne kaip žuvies fanė esu:)

  4. Jurga:

    O jei, kaip gaila. Dar prieš rašydama, pažiūrėjau kontaktus, ar dar gyvi… Et…

  5. Dovilė:

    Jurga, jau nebėra tos parduotuvės. Odeta minėjo, kad jie dabar tik Tymo turguje prekiauja.

  6. Jurga:

    Aš pradedu be įrašo – yra Antakalnyje žuvies parduotuvė, Katino dienos vadinasi, adresas Antakalnio 32, kur žuvį kaip norit išdarinėja; jei paprašot, gavę norimos žuvies – paskambina :)daug maž pasako, kada kokią žuvį gaus, kai žvejai iš Baltijos grįžta. Aišku, pasirinkimas mūsų platumų, bet aptarnavimas ir paslaugumas – jau nebe mūsų :)Tiesą pasakius, ten buvau senokai, bet prisiminimai po šiai dienai geri.

  7. Dovilė:

    Jo, gera idėja. Ir dar reiktų ne tik gerų vietelių, bet ir gerų produktų rekomendacijų, kad ir prekybcentrio, nes geri produktai tai 90 proc. gero patiekalo sėkmės.
    O dėl žuvų išdarynėjimo, tai prisijuokiau. Aš paprastai duodu vyrui išdarynėt, tai paskui vos ne savaitę iš visokių virtuvės užkaborių vis žvynus krapštau (su tarkuotom morkom tas pats;-) Ai, bet Kūčioms pati silkes kaulėjau…eina sau…

  8. Skaitytoja:

    Nida, gal uzvesk tokia tema/irasa tiesiog, o komentaruose galesim visi/visos palikti atsiliepimus? Man irgi butu smagu praplesti savaji sarasa 🙂

  9. Nida:

    Dovile, parvažiuosim suvisam – tik nežinau kada:) Gal šią vasarą, gal rudenį, gal kitą… O tas gerų vietų sąrašėlis visai praverstų, manau, ne tik man (kol kas kai atostogoms grįšim) bet ir kitiems! Pasidalinkit, kas žinot kokių gerų vietelių – aš galėsiu viską sudėti į vieną duomenų bazę!

  10. Dovilė:

    Nida, o čia jau suvisam parvažiuosit, ar atostogų?

    O aš Vilniuje nelabai ir matau tų parduotuvėlių ir turgelių…parašykit kas žino kokių gerų vietų

  11. Skaitytoja:

    Nida, manau busi apiberda informacija, vos tik brukstelsi klausima 😉 Bet dziugu tai, kad pas mus jau kokybe gereja ir gereja, tad vilciu yra 🙂 Ir dar smagiau, kad visokiu mazu turegliu, parduotuveliu spec. skaicius tik dideja! Jei visada uztektu laiko viska apibegti, i jokius prekybcentrius ne kojos nekelciau 🙂

  12. Nida:

    Skaitytoja, dar ne artimiausią mėnesį, bet jau ne už ilgo parvažiavimas laukia…. Oi kaip tada aš klausinėsiu visų patarimų, kur ką pirkti, pas kokius ūkininkus važiuoti, kokių žvejų ieškoti…….:)

  13. Nida:

    Svečias, (arba svety turbūt reiktų sakyti?:)), ir man tas klausimas neduoda ramybės, ir tiesą pasakius, neturiu į jį atsakymo. Paklausiu vyresnių savo draugių, gal kuri man paaiškins. Aš pati kokius tris kartus skaičiau tą magišką 2.5 valandos skaičių, vis nepatikėdama, kad taip ilgai reikia troškinti. Man buvo baisu, kad per tiek laiko išsileis tie kukuliukai galutinai. Bet ne – neišsileido. Gal jie paskui, kai sustengsta, standesni tampa? Kaip kokia šaltiena, kurią irgi valandų valandas reikia virti? Išties, sultinys, kuriame kukuliukai verda, pasidaro drebučių konsistencijos.Nereikia net želatinos.

  14. Nida:

    Dovile, kepti žuvies kotletukai – visai kas kita… Mano mama turbūt skaniausius pasauly žuvies kukuliukus kepa. Šie turi tikrai kitokį skonį (jie saldūs!!!!!), ir valgomi tik šalti, tik su krienais… Gardumynas.

  15. Skaitytoja:

    Va va, man irgi cia siaubas didelis. Ir absoliuciai nesuprantu to… As irgi damokeciau tuos kelis litus,kad tik paruostu, bet ir tos opcijos nera :/ Nors daugely saliu – kaip pas jus, norma ir niekas nesistebi. O jau „gresia” grizti i LT, Nida? Cia saaaaaltaaaa :)))

  16. Svečias:

    O kodėl tuos kotletukus reikia tiek ilai virti (troškinti)? Juk žuvis labai greitai išverda. Ar nuo ilgo laiko kažkas keičiasi?

  17. Dovilė:

    Mano močiūtė irgi taip žuvį gamindavo, bet kartais ir tokius žuvies kotletukus paprasčiausiai iškepdavo. Ech, tokia nostalgija apėmė….

  18. Nida:

    Skaitytoja, tai ir yra didžiausias siaubas, kuris mane apima, kai pagalvoju, ką darysiu grįžusi į Lietuvą… Niekaip nesuprantu kodėl žuvies darinėjimo paslauga vis dar nėra teikiama prekybcentriuose ar žuvis parduodančiose parduotuvėse. Sutikčiau papildomai primokėti (Izraelyje šis dalykas nieko nekainuoja – tereikia tik pasakyt, ir berniukai mikliai išvalo, išpjausto, išfiletuoja kokią tik nori žuvį ar jūros gėrybes), kad tik nereiktų namų smirdinti ir paskui šveisti prie sienų prilipusius žvynus… Visa laimė, kad šiame recepte žuvį galima malti su visais kaulais:)

  19. Skaitytoja:

    Atrodo ir skamba – skaniai! Vat ko as pasigendu LT (arba nerandu, jei ka – kas nors maldauju apsvieskit), tai kad isdarinetu iskart puikiai zuvi! Butu rojus! Bet si recepta tikrai issisaugau – viena diena tikrai bandysiu 🙂

  20. Nida:

    Su Naujais, miela Grita!! Iš tiesų – šis patiekalas dvelkia nostalgija. Apie jį buvau daug girdėjusi Lietuvoje, bet neįsivaizdavau kaip gaminamas.Kai atvažiavau į Izraelį ir kikevienoje šventėje ragavau gefilte fish, ilgą laiką maniau, kad ją pagaminti – be galo sudėtinga. O pasirodo, jog tai- juokų darbas! Galima sakyti, kad tai mano praėjusių metų didžiausias atradimas:))

  21. Grita:

    Su Naujais Nida.Šį patiekalą gamindavo mano mama,kurios jau neturiu.Ji turėjo draugę zydę iš kurios buvo išmokusi gaminti zuvį.Įdomu,kad tuos kukuliukus uzpildavo zuvų sultiniu ir jie būdavo drebučiuose.Tokiu receptu farširuodavo ir zuvį.Nė viena šventė nepraeidavo be šių patiekalų.Skonis neapsakomas,o prisiminimai nostalgiški…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *