Filo tešlos skarelės su saldžia rikota ir cinamonu

Aš jums jau gyriausi, kad šiuo metu rašau naują knygą 🙂 Oi kaip man šis darbas patinka, kokia įdomi ta kūrybinė virtuvė, kai sumeti visas idėjas į didelę Excel lentelę, o tada stumdai ir dėlioji, gamini, fotografuoji, matuoji ingredientus, tobulini receptus, aprašinėji, tvarkai nuotraukas… Rodos tie darbai visai vienas su kitu nesusiję, kokį pusmetį taip dedi dedi į krūvą, kol pagaliau pasirodo pirmieji kontūrai… Tie pirmieji kontūrai būna toli iki galutinio knygos vaizdo, konceptas keičiasi, savo pastabas sako redaktorė, tada įsijungia kiti kūrybinės grupės nariai…. Iki to etapo dar labai toli, tačiau turiu pasakyt, kad mėgaujuosi be galo procesu, dėliodama ir bandydama receptus, būsiančius tos naujos knygos dalimi. Knygos, kurios pagalba papasakosiu jums koks yra mano atrastos Australijos skonis. O tą skonį, kaip žinia, vis dar ragauju po truputį kasdien 🙂 

Kadangi praeitą savaitę gaminau keletą patiekalų su filo tešla, liko šaldytuve nepanaudotų šios tešlos lakštų. Filo tešlą Australijoje perku šviežią (Lietuvoje teko matyti tik šaldytos), o pradarius pakelį tešlą reikia sunaudoti per kelias dienas. Žinoma, svarbiausia pasirūpinti, kad tešlos lakštai nesudžiūtų, tad pravartu įvynioti į sandarų maistinės plėvelės ritinėlį ir laikyti šaldytuve. O kai man reikia sunaudoti štai tokios plonytės tešlos gabalėlius, aš visuomet pasinaudoju proga ir „pravalau” dar ir kitus dalykus šaldytuve, tuo pačiu pasigamindama kažką visai skanaus 🙂

Mano mėgstamiausias būdas sunaudoti filo tešlos likučius – saldūs arba pikantiški „pyragėliai”. Jų įdarui susigalvoju vis kažką kitko, priklausomai nuo to, ką randu savo šaldytuve. Jei liko virtų bulvių – sutrinu jas ir pagardinu apkepinta šonine su svogūnais, arba indiškais prieskoniais ir žaliais žirneliais. Jei turiu kepto moliūgo – sutrinu jį ir sumaišau su tarkuotu sūriu ir rikota. Jei liko šiek tiek fetos – sumaišau ją su špinatais. O jei turiu rikotos (Lietuvoje – varškės), visada kepu saldžias skareles, rikotą sumaišiusi su kiaušiniu, trupučiu druskos, rudojo cukraus ir žiupsneliu vanilės ar cinamono. Pilantiškų skarelių viršų patepu tirpintu sviestu ir pabarstau sezamais, kmynais arba juodgrūdėmis, o saldžių skarelių viršų pagardinu stambiu ruduoju cukrumi ir cinamonu. Tik užvis svarbiausia vyniojant į filo tešlos juostas įdarą visą tešlos paviršių patepti tirpintu sviestu, kadangi ši tešla gaminama be riebalų, todėl norint, kad kepant ji taptų traški ir skani, reikia nepagailėti sviesto 🙂