Ši vasara kaip niekada pati tinkamiausia piknikui! Apie piknikus aš svaojou kiekvienais metais, tik labai gaila, kad neturiu (kol kas:)) savo didelio privataus kiemo, tad džiaugtis žole, gamta, šiluma ir maistu atvirtame ore kasdien kaip ir negaliu… Bet!! Jei labai nori, visuomet galima surasti būdų, o ir progų tikrai nesunku prasimanyti:) Jau nekart esu užsiminusi […]
Dar vasara neprasidėjo, o mano planuose – bent keli labai rimti renginiai, kuriems ruoštis pradėjau jau nuo šiandien. Vasara apskritai yra metas, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti su artimaisiais, su draugais, norisi mėgautis šiluma (o ko jau ko, šilumos bent kol kas nestinga:)), galimybe pabūti gryname ore, užuot laiką leidus uždarose patalpose…. Apie vieną […]
Pažįstu žmonių, kurie nė į burną neima žalios žuvies. Net jei ją kepa, žuvis privalo būti verčiau kieta it guminė, nei bent truputį neiškepusi. Tačiau kur kas daugiau tokių, kurie tik ir laukia progos pasimėgauti žalios žuvies sašimio gabalėliu, ar sušveisti šviežutėlio tartaro porciją… Man žalia žuvis yra tiktų tikriausias delikatesas, ir jei tik pasitaiko […]
Yra tokia kategorija patiekalų, kurie kažkodėl asocijuojasi su vaikyste, nors niekuomet būdama vaiku tokių nevalgiau. Gal tai jaukumo pojūtis, gal tinkama spalvų gama, gal švelnus skonis ir naminio maisto kvapas?…. Kai kažkada gyvenau tarp Lenkijos ir Švedijos, ir labai dažnai apsistodavau tai lenkiškuose, tai švediškuose namuose, špinatai būdavo pagrindinė tema, kuomet paaugę (arba suaugę) vaikai […]
Ar pamenate žuvies kotletus vaikystėje?:) Taip taip, tai tie, nuo kurių, švelniai tariant, nekoks kvapas po kepimo laikydavosi kelias dienas:) Nes kažkodėl visi įsivaizdavo, kad kotletams tinka tik ta žuvis, kuri jau kokius tris kartus buvo atšildyta, kurios niekam kitkam nepanaudosi, nebent kotletuose kaip nors negeras kvapas gali „pasislėpti”:) Tie kotletai, kaip taisyklė dar būdavo su tokiu […]
Kai tik artėja kokios svarbesnės šventės, kai visi ruošiamės gaminti tradicinius patiekalus, retai kada išsisukame be silkės… Dar visai neseniai FB paskyroje ir šiame bloge karštai diskutavome ir dalinomės patirtimi, kur pirkti gerą silkę. Na tokią, kuri nebūtų pernelyg sūri, kuri būtų riebi it sviestas, kuri būtų šviežia ir kvapni, ir tokia skalsi, kad kokį […]
Net neabejoju, kad kartais ir jums tenka pasukti galvą prieš kokią nors didesnę ar mažesnę šventę, sprendžiant klausimą kokiais patiekalais pavaišinti garbingus svečius. Aš net esu susidariusi savo geriausiai pasisekusių patiekalų sąrašėlį, kad prireikus (arba išgaravus atminčiai) galėčiau greitai prisiminti. Turiu keletą labai pasiteisinusių sriubų receptų, turiu kelis šventinius pagrindinius patiekalus – ir tuos, kuriuos […]
Užsimaniau šiandien kario. Taip užsimaniau, kad negalėjau rasti sau vietos. Ne indiško, ne japoniško, bet tailandietiško kario. Su kokosų pienu, su citrinžole, tačiau lengvo ir šildančio. O kadangi toj dainoj dainuoja „…jei labai nori – tai reikia!” tai ir išsiruošiau nedelsiant į parduotuvę vos keleto ingredientų tam mano kariui įsigyti. Tailando virtuvė, skirtingai nei jums […]
Neseniai mano vyras, grįžęs iš komandiruotės Švedijoje, pasakojo nesustodamas apie ypatingo skonio lašišą, kurią ragavo viename restoranų. Tai buvo karštai rūkyta lašiša, ir žuvis buvo tokia sultinga, tokia trapi, tokia švelni savo konsistencija, ir tokia gardžiai kvepianti dūmu, kad man net klausant varvėjo seilė…. Jis norėjo nupirkti gabalėlį oro uoste paragauti ir man, bet toji […]
Aštuonkojis – tikrai šventinis, toli gražu ne kasdienis ingredientas. Gyventumėm prie Viduržemio ar Adrijos jūros, kirstume aštuonkojus nors ir kasdien. O štai Lietuvoje aštuonkojui reikia pribręsti. Ir tinkamos progos reikia pasilepinimui. (Sufleruoju: artėja Mindauginės:)) Viena vertus, aštuonkojis nėra pigus, tačiau kita vertus – jis toks koncentruotas baltymais, kad toje kainoje tikrai atsispinti produkto vertė:) Dar […]