Dar viena ekskursija po plačiuosius interneto lobynus:) Kai pamačiau Anželikos (http://www.kainetingiu.com/) patalpintą varškės ir moliūgų apkepą, iškart žinojau, kad būtinai jį išbandysiu. Varškė visais pavidalais – tai produktas be kurio negalėčiau gyventi! Visi svečiai, atvykstantys iš Lietuvos, pirmu numeriu gauna „užsakymą” lauktuvėms: varškės sūrio (nes jį lengviausia transportuoti). Šią savo besąlygišką meilę varškei perdaviau tikriausiai […]
Straipsnių skiltis: Vegetariški patiekalai
Izraelyje neišeina gyventi pagal tikruosius, Europoje nusistovėjusius sezonus. Šviežių daržovių ir vaisių čia gausu kiaurus metus, tarsi jiems visai nesvarbu būtu kada prinokti – žiemą ar pavasarį… Ko norėt iš vaisių: kai spalio antroj pusėj vis dar kepina +30 laipsnių karštis ir žmonės vaikšo su šortais, reikia du kartus patikrinti kalendorių, ar išties jis rodo […]
Dar vienas vėluojantis įrašas. Nors gaminant šį pyragą tenka šiek tiek pažaisti su tešla, bet tikrai verta. Tai kišų tipo kepinys, tik šis iš abiejų pusių „įspraustas” į ploną tešlos pyragą. Tipiškai gaminamas Prancūzijos Picardie regione, o porų įdarą galima pakeisti svogūnais arba moliūgais. Pyragas ne tik puošia stalą, bet iš tiesų yra tobulo skonio šiltas šventinis […]
Turiu vieną bičiulę indę. Kiekvieną kartą kai tik susitinkam, kalba būtinai pasisuka apie maistą. Klausinėju jos visokių smulkmenų ir domiuosi indiškos virtuvės ypatybėmis. Ji tvirtina, kad Indijoje egzistuoja toli gražu ne vienalytė virtuvė, ir regionai gamina labai skirtingų skonių bei aštrumo patiekalus. O man visas indiškas maistas asocijuojasi vien su aromatingais kariais… Mano draugė – […]
Mano grupiokas Itamaras namuose turi… tigrą. Kai reikia susitikti ruošiant grupines užduotis, dažnas studentas nenori net svarstyti pasiūlymo mokytis pas Itamarą namuose. Kai pirmą kartą pravėriau Itamaro buto duris, kaip mat likau visa apdraskyta ir apkandžiota. Todėl net kai už lango +35, išsiruošusi pas jį į svečius dėviu senas „brezentines” haikinimo kelnes, kurios gali atlaikyti bet […]
Mano kaimynai turi keisto charakterio šunį. Nors šuo senučiukas, jis kažkaip itin skaudžiai išgyvena kasdienį šeimininkų išėjimą į darbą. Kudlotas ir purvinas, su paliktu praviru balkonu (kuris man lyg ant delno) savo gamtiniams reikalams atlikti, jis gali valandų valandas gailiai staugti, matyt, iš liūdesio. Kartais numetu jam kokį kaulą ar ką nors nevalgomo, vien kad […]
Tie, kurie nemėgsta saldžios pastos (pvz., mano vyras), toliau galite neskaityti:) Mudu su broliu vaikystėje dažnai gaudavom tokį gardų, turbūt mamos sugalvotą patiekalą: virtus makaronus mama sumaišydavo su saldžia varške ir dar pabarstydavo cinamonu. Kai mano vyras (seniai seniai, kai dar tik susipažinome:)) pamatė kažką panašaus mane darant virtuvėje, su pasibaisėjimu paklausė: pasta – saldžiai???? Kadangi […]
Noriu makaronų mašinos. Noriu makaronų mašinos. Noriu makaronų mašinos. Sako, kad jei ko nors labai nori, tai reikia dažnai kartoti, ir tas noras kažkaip išsipildo 🙂 Aš tikrai labai noriu makaronų mašinos, nes absoliučiai neturiu kantrybės kočioti plonytę tešlą ravioliams, kuriuos dievinu. Matot, kaip čia viskas susukta? 🙂 Ravioliai, tinginystė, mašina….. Ravioliai, kuriuos mėgstu labiausiai –su rikota […]
Savaitgalis pradundėjo, vos spėjau susigaudyti, kad jo nau nėra… Dar savaitė zubrinimo ir laiko bus daugiau viskam: bendravimui, gaminimui, rašymui, ragavimui, domėjimuisi kiek paprastesnėmis temomis, nei Euro valiutos likimas, Graikijos skola, globalizacijos mastai, pinigų srautai, akcijų rinkos ir t.t.t.t…. Taip svajoju atsisėsti ramiai, atsiversti kurią nors kulinarinę knygą iš savo didžiosios kolekcijos, ir užmiršti viską […]
Na niekaip neįsivaizduoju savaitgalio be blynų. Kad ir kaip viliojančiai skambėtų omleto idėja, savaitgalis man tiesiog privalo prasidėti blynais. Gal tai vaikystės atributas, kuris atklįdęs per skonio receptorius padaro pasaulį šviesesnį?… Bet juk negali, žmogus, seniai išaugęs iš jauno amžiaus, imti ir be soties mėgautis tuo, kas, kaip žinia, gal ir nėra didžiausias sveikos mitybos […]