Kai atvažiuoja svečių, tai atsiranda pati geriausia proga išsikepti „ką nors skanaus”. Šiaip abu su Darium turim tokį susitarimą, kad saldumynų namuose turime kuo mažiau. Geriau išvis jų neturim. Antraip kiekviena „kavos pertraukėlė” kaskart praeina užsikandant kokiu pyrago gabaliuku ar trapiu sausainiu. Bet svečiai – mūsų labai laukiama išimtis šiuo klausimu:) Tada ir mums labai […]
Straipsnių skiltis: Skaniukai
Porą savaičių buvau prapuolusi „iš eterio”: atostogavau egzotiškame Tailande. Serija įrašų apie Azijos virtuvę jau nekantriai laukia savo eilės. O kol kas kalendorius diktuoja savo ritmą ir net patiekalus:) Kovo 8-oji man ypatinga diena. Visų pirma ji susijusi su pačiais gražiausiais vaikystės prisiminimais. Mat šią dieną, kartu su Moters diena, aš švenčiu ir savo gimtadienį. […]
Kviečiai. Apdainuoti eilėraščiuose, įpinti į sakmių siužetus, nutapyti menininkų drobėse. Kadaise vienintelis ir pats svarbiausias žmonijos turtas, lėmęs sočias protėvių dienas. Ar šiandien drąsiai nardydami meksikietiškų, itališkų ir kiniškų virtuvių džiunglėse dar sugebėtumėm pagaminti bent tris paprastus patiekalus, kuriuose pirmuoju smuiku griežtų kviečiai? Ar mūsų vaikai dar žino kaip parduotuvės lentynoje atsiranda purių miltų pakelis? […]
Pastarosiomis savaitėmis Izraelyje atradom naują savaitgalių leidimo būdą – žygius po kalnus. Kol oras leidžia, kol nėra taip pragariškai karšta, išbandėm jau keletą gerų maršrutų. Prieš porą dienų išsiruošėm į tokį pasivaikščiojimą po Ella slėnį. Dabartinis metas – nepakartojamas: žydi persikai, vyšnios, laukuose raudonuoja aguonos, visas oras tiesiog kvepia nuo visomis spalvomis besiskleidžiančių krūmų… O […]
Plikytos tešlos pyragaičiai – bene pats saldžiausias vaikystės prisiminimas… Kai mama išsiųsdavo mane į parduotuvę, dažniausiai su ja susiderėdavau, kad „už darbą” galėsiu nusipirkti pyragaitį už 22 kapeikas. Visi jie tuomet tiek kainavo. Mano draugės dažniausiai rinkdavosi morenginius („Orinius”) pyragaičius, sulipdytus sviestinio kremo sluoksniu. O man gardžiausi būdavo plikyti… Plaktos grietinėlės kremą išlaižydavau, ne tiek […]
Net savaitę negalėjau prieiti prie savo naujo žaisliuko – blog’o! Prisikaupė tiek geru dalykėlių, kad net nežinau nuo ko pradėti. Tad pradėsiu nuo paties skaniausio ir saldžiausio – puikaus šokoladinio deserto, kurį be proto lengva pagaminti, o sėkmė – garantuota!
Šis desertas ypač „gerai veikia”, kai reikia pagaminti desertą dviems:)
Šis receptas atkeliavo iš mano draugės Žydrės. Turėdama be proto saldumynus mėgstantį sūnų ir ne vieną dešimtį nereikalingų kilogramų, Žydrė šiuo pyragu lengvai numalšindavo bet kokį saldumynų poreikį. Kadangi aš pati taip pat nuolatos „laikausi dietos”, tai man šis „savęs apgaudinėjimo” būdas taip pat labai tinka! Ypač pyragas patinka mano vyrui, nes jis siuo metu kovoja su dviem (!!!) nežinia iš kur atsiradusiais kilogramais…
Tiesą pasakius, net nežinau kaip Kumquat vaisiai vadinasi lietuviškai (gal kinkanai?…). Juos tikrai daugelis esate matę, gal ne visi ragavę. Tai miniatiūriniai geltoni citrusiniai vaisiai, valgomi su visa odele. Odelė – saldi ir ir kupina citrusinių eterinių aliejų, o vidus rūgštus. Čia, Izraelyje, kumquatai auga kaip dekoratyviniai augalai. Kai kur anaiptol ne kaip dekoratyviniai, o kaip „teršiantys” aplinką: mat nedidelio augalo šakos tiesiog aplipę vaisiais, o jų skinti nėra kam. Tad krinta visi kumquatai ant žemės ir ten voliojasi, kol supūva…