Pagaliau ir aš atidariau šių metų obuolių pyragų sezoną:) Kurgi čia neatidarysi, kai naktimis temperatūra ko ne nulinė, kai kalenu dantimis popietėmis, kol vakare įkurtas židinys nesušildo svetainės… Taip ir norisi leisti laiką susirangius į patogų veliūrinį fotelį, su puodeliu arbatos rankoje, besiklausant spragsinčių malkų ir mėgaujantis liepsnos šokiu, blyksinčiu pro padūmijusį židinio langelį. Tačiau […]
Per daugiau nei 12 šio tinklaraščio rašymo metų esu išpublikavusi tiek receptų, kad nė nesugebėčiau jų skaičiuoti… Pradžioje stengiausi surašyti pačius paprasčiausius, įprastus, savo naudojamus ir dažnai visiems pažįstamus receptus – tada net nežinojau ar apskritai mane kas nors skaito:) Galvojau, kad rašau pati sau, tarsi savo kulinarinį dienoraštį, kurį bet kada atsivertusi galėsiu surasti […]
Slyvos man yra pirmosios artėjančio rudens pranašės… Siaubingai dar nesinori galvoti apie gelstančius lapus ir ūkanotus rytus, notėtųsi verčiau pagauti besibaigiančią vasarą už uodegos ir stipriai laikyti, kad mūsų taip greitai nepaliktų…. Tačiau geroji naujiena artėjant rudeniui yra pyragais kvepiantys namai… Obuolinių vis dar nekepu, bet tie su slyvomis man visuomet yra savotiška saldi įžanga […]
Ar jūs pamenate savo pirmąjį išgertą kavos puodelį? Aš saviškį pamenu taip tiksliai, tarsi tai būtų nutikę vakar…. Tuomet, dar paauglę, mane kavos kvapas be proto viliojo, bet gurkštelėjusi šio gėrimo iš mamos puodelio likau labai nusivylusi… Pavydžiai stebėdavau miesto kavinėje besišnekučiuojančias ponias, net prisimerkiančias iš malonumo geriant kavą, ir vis galvojau: „Kaip čia taip […]
Gal ir visai gera mintis pasigaminti pusryčius keliom dienom į priekį? Ypač tokius, kokie niekuo nenusileidžia maistingosioms košėms, ir kuriuos galima susipakuoti į darbą ar kelionę… Mano darbo dienų pusryčiai yra nuobodūs iki negalėjimo… Aš kas rytą valgau košę, keičiu tik kruopas – iš avižinių į grikius… Labai džiaugiausi, kai Malsena pagaliau pradėjo gaminti steal […]
Tebūnie šio torto pavadinimas bus „Eleonoros desertas“ – dedikuoju jį labai simpatiškai mergaitei, kurią matote nuotraukose:) Tortą gaminau karštą vasaros dieną, kuomet ruošėmės aplankyti bičiulius Ignalinos rajone. Desertas važiavo kartu su manimi, dar neišimtas iš kepimo formos, apkaišytas ledo blokeliais sandarioje putplasčio dėžėje. Labai baiminausi, kad pakeliuj neištirptų, nepažliugtų, kad vis dar būtų tinkamas ne […]
Klausiate koks idealus vasaros desertas? Vienareikšmiškai – semifredo! Itališkas desertas, kurio pavadinimas reiškia „pusiau šaldytas“ arba „pusiau šaltas“ vasarai tinkamas jau vien todėl, kad pasigaminti jį galima gerokai iš anksto ir jokios baimės, kad kažkas nesigaus! Pirma gera naujiena – jums neprireiks ledų gaminimo aparato, nors semifredo tikrai kažkuo primena ledus. Bet tiek pat kiek […]
Būna tokių receptų, prie kurių prisiriši taip, kad nesinori bandyti nieko naujo. Čia, beje, ne apie mane, tą man sako kiti mano blog’o skaitytojai:) Mat aš prabangos prisirišti prie receptų neturiu, privalau gaminti vis kažką naujo jau vien tam, kad pasiūlyčiau jums vis naują turinį:) Yra šiame blog’e keletas patiekalų, kurie nenurungiami savo populiarumu! Kai […]
Kai mes susipažinome su (dar tada) būsimu vyru, viena iš pokalbio temų, kas neturėtų stebinti, buvo maistas. Jis prisipažino, kad patirties virtuvėje šiek tiek turi, ypatingai gerai moka kepti omletą, bet labiausiai kuo didžiuojasi – kad vaikystėje buvo tikras žagarėlių kepimo ekspertas! Grįžęs iš mokyklos pats užsiminkydavo tešlą, suraitydavo žagarėlius, juos paskrudindavo riebaluose ir visus […]
Pirmiausia prisipažinsiu, kad tai turėjo būti rabarbarų ir braškių pyragas. Sako, rabarbarams ir braškėms draugystė užrašyta žvaigždėse, juk šie du gardėsiai sunoksta labai panašiu metu ir taip iš tikrųjų atidaro tą gerąjį vaisių sezoną. Tiesa, braškes į kepinius aš imu dėti maždaug apie Jonines, kai jau iki soties atsivalgom visi šviežių uogų:) O kaip tik […]