Straipsnių skiltis: Receptai

Marokietiškas baklažanų „tagine” su kus kusu

Kadangi po dviejų savaičių išvažiuojame atostogų, nuo šio savaitgalio perėjau prie šaldytuvo valymo programos. Tai visiškai nereiškia, kad šiomis dienomis valgome seniai užsistovėjusius likučius! Anaiptol – tai geriausias impulsas išbandyti naujus patiekalus iš ingredientų, kurie negali būti palikti atostogoms. Kitaip sakant, jei nenori išmesti gerų maisto produktų į šiukšliadėžę, reikia griebtis fantazijos arba pavartyti kulinarines […]

Wasabi Martini

Mano blog’as darosi vis populiaresnis ir populiaresnis – nedaug trūksta, kad mėnesinis lankytojų skaičius pasiektų 2000! Skaičiuojant nuo blog’o startavimo pradžios, čia lankėsi daugiau nei 7000 kulinarijos mėgėjų. Dabar siekiam 10 000!  Su jūsų visų pagalba 🙂 Ką gi, tokius gražius siekius reikia atšvęsti. Vakar kartu su svečiais buvom stilingam Tel Avivo restorane ant jūros […]

Papaja Pok-Pok arba Tailandietiškas Som Tum

Kai su Darium pavasarį lankėmės Tailande, nei dienos nepraleidome nevalgę tradicinių tailandietiškų salotų iš neprinokusios papajos. Patį pirmą vakarą grįžtant į viešbutį Rūta parodė kaip atrodo „bobutė”, siūlanti gatvėje papajos salotas. Ją pažinti galima iš rakandų, kuriais ji apsikabinėjusi savo darbastalį. Bet dar lengviau iš minios bobutę atskirti pagal garsą: maišant papajos salotas, medinėje grūstuvėje […]

Jo Didenybė Arbūzas

Kaip smagu, kad kiekvienas sezonas turi savo skanėstus, dėl kurių to sezono laukiu! Žiemą visus mano suvartojimo rekordus muša mandarinai. Abi su Rūta susėdę per kartą galim susikimšt po kelis kilogramus oranžinių vaisių 🙂 Visą pavasarį skaičiuoju laiką iki pirmųjų braškių pasirodymo – juk per porą savaičių reikia jų atsivalgyti už visus metus! Kai ateina […]

Plovas. Viduržemio jūros regiono versija

Nuo paskutinio įrašo prabėgo keletas dienų – laikas lekia šuoliais. Kadangi ši diena buvo sudėtinga man psichologiškai, kadangi būdama toli nuo namų sužinojau apie sunkiai susirgusią savo mamą, vakarienei nebuvo nei laiko nei noro gaminti ką nors prašmatnaus. Ėmiausi patiekalo, apie kurį buvau pamiršusi visus metus, nors Vilniuje jį gamindavau itin dažnai. Ypač kai prie […]

Kokosų pieno sufle su mangais ir laimu

Man labai patinka sufle. Be galo purūs kepiniai individualiuose indeliuose – tai reikalas, kuriam reikia šiokių tokių įgūdžių, didesnių nei kepant omletą :). Reikia žinoti keletą taisyklių, kaip iškepti lengvučius išsipūtusius skanėstus. Bet vasarą man patinka ne tik purūs kepiniai, bet ir lengvi bei gaivūs nekepti desertai, kurie taip pat vadinami sufle! Rizikos laipsnis dėl […]

Vieno kąsnio užkandžiai

Anksčiau stalai, prie kurių sėsdavau ilgiems apsivalgymo festivaliams, atrodydavo maždaug taip: didelės pailgos lėkštės įvairiausių mėsyčių, kumpelių, vyniotinių, padabintos viena-kita petražolės šakele, susirangęs virtas liežuvis, supjaustytas plonais gabalėliais, su majonezu ir žirneliais, tradiciniai silkių rinkinėliai, ir, žinoma, kaupini dubenys mišrainių… Vizualumui nelabai būdavo įprasta kreipti didelį dėmesį, tuo tarpu su kiekiais nejuokaudavo jokia šeimininkė: neduok […]

Šokolado ir vanilės „šachmatai”

Nežinau kaip jums, bet man kartais atsibosta greiti ir lengvai paruošiami dalykai. Tada norisi pradėti tokį projektą, kuris tęstųsi ilgai ir būtų šioks toks iššūkis! Anoks čia iššūkis – sausainiai, tikriausiai pagalvojote pamatę paveiksliukus:) Patikėkit, terliojimosi man tikrai užteko. Porai mėnesių bus ramu: ko nors „sudėtingesnio” imtis nesinorės 🙂 Bet gi toks ir buvo tikslas! […]

Cannelloni įdaryti sūriu, moliūgu ir špinatais

Atsisėdau rašyti į savo mylimą blog’ą ir susimąsčiau: apie kurią realiją šiandien padiskutuoti pačiai su savimi? Apie besibaigiantį pasaulio futbolo čempionatą, kuris koreguoja daugelio iš mūsų visų dienotvarkes (ačiū Dievui, čempionatas vyksta PAR, kur laikas tas pats ir nereikia naktinėti, laukiant mylimos komandos pasirodymų). O gal apie Lietuvon pagaliau atėjusius karsčius? Temperatūra pastarosiomis dienomis išties […]

Suši kasdienai. Tai visai paprasta!

Sušius gaubia mistiška aura. Dažnas mano, kad juos pasigaminti sugeba tik patyrę meistrai, studijavę sušių gaminimo mokslą mažiausiai dešimtmetį, ir po to dar pusę amžiaus praktikavęsi, prižiūrimi griežtų samurajų kažkur Osakos pusrūsyje. Toks įsivaizdavimas neleidžia net pradėti ritinėlių gamybą paprastoje namų virtuvėje. Daugelį gąsdina mintis, kad tobulam sušiui būtinai reikalinga prieš pusvalandį iš jūros ištraukta […]