Atsisėdau rašyti į savo mylimą blog’ą ir susimąsčiau: apie kurią realiją šiandien padiskutuoti pačiai su savimi? Apie besibaigiantį pasaulio futbolo čempionatą, kuris koreguoja daugelio iš mūsų visų dienotvarkes (ačiū Dievui, čempionatas vyksta PAR, kur laikas tas pats ir nereikia naktinėti, laukiant mylimos komandos pasirodymų). O gal apie Lietuvon pagaliau atėjusius karsčius? Temperatūra pastarosiomis dienomis išties nėra įprasta taip toli į šiaurę nutolusiam taškui, bet įsivaizduoju, kaip džiaugtis turėtų tokie kaip aš – didžiausi saulės mylėtojai 🙂 Štai jau metai prabėgo nuo to laiko, kai mudu su Dariumi atsikraustėme į Izraelį. 360 saulėtų dienų per metus Tel Avive man dar nė kiek neatsibodo:) Esu pasiruošusi sugerti į save mažiausiai tris kartus tiek, nes žinau, kad Lietuvoje tokia prabanga pasitaiko itin retai 🙂

Ėmiau ir susimąsčiau – ar nesu kada nors nuo saulės kaip nors nukentėjusi? Ir prisiminiau savo neapgalvotą poelgį Meksikoje, kuomet iš niūrios Lietuvos pilkumos atsidūrusi kruiziniame laive ir turkio spalvos vandenyno peizažu  180 laipsnių spinduliu, svilinausi iki begalybės, gaudydama kiekvieną kaitrios pietietiškos saulės spindulį. Kai viename iš maršruto miestelių užsirašiau į linksmą pramogą vandenyje kartu su delfinais, apsauginio kremo nuo saulės net nepasiėmiau iš savo kajutės! Prisidūkusi kelias valandas vandenyje, iš nuovargio užmigau tiesiog pleže, žinoma, atsukusi savo veidą į pačią kaitriausią vidurdienio saulę. Kai atsikėliau po valandos, save vos atpažinau veidrodyje… Tokios spalvos mano veidas dar nebuvo buvęs… Nepadėjo nei ledukai, nei aušinantys kremai, nei visi žinomi būdai kaip nors užgesinti svylantį veidą. Po kelių dienų mano kakta pasidarė kieta tarsi kiaušinio lukštas, o suraukus kaktos odą pati girdėdavau savo odos skilimo garsus… Nusilupo tuomet oda ne kaip įprasta, plonomis juostelėmis, bet, atrodo, su visu poodiniu centimetro storio sluoksniu… Nenoriu nei prisiminti to „grožio” ir ilgai gijusių žaizdų…

Bet, grįžtant atgal į vasarą ir į nuostabų saulėtą orą, valgyt reikia bet kuriuo atveju. Po įprasto Šabo pasivaikščiojimo ir Žaliosios Šakšukos (oi, koks geras daiktas vasaros pusryčiams!! – ieškokite Pusryčių serijoje šiame blog’e), vakarui nusprendėme pasigaminti kažką nesunkaus ir tik iš tų produktų, kurie buvo šaldytuve. Kadangi prieš kelias dienas žaidžiau gamindama raviolius (po kelių dienų aprašysiu procesą ir receptus), liko šiek tiek ricotta sūrio ir orkaitėje kepto auksinės spalvos moliūgo, sprendimas atėjo greitai: bus cannelloni, įdaryti įdaru, kurio sudėtyje būtinai bus šie du produktai. Rezultatu buvau iš tiesų patenkinta, todėl pasiekimais dalinuosi ir su jumis 🙂

Visų pirma reiktų pasigaminti padažą.

1 svogūnas, supjaustytas

4 skiltelės česnako, susmulkintos

3 salierų stiebai, supjaustyti gabaliukais

1 morka, sutarkuota burokine tarka

5 pomidorai (arba indelis konservuotų)

žiupsnelis bazilikų (aš turėjau šviežių), raudonėlio, petražolių – sukapotų

1 šaukštas pomidorų pastos

1 taurelė baltojo vyno

Šlakelis grietinėlės

Druska, cukrus, pipirai

Įkaitintame aliejuje apkepinam svogūnus, česnakus, tada sudedam salierus, morkas. Kai daržovės suminkštėja sudedam pjaustytus pomidorus ir maišant kepame,  kol iš pomidorų išsiskirs skystis. Įdedame 2 šaukštelius cukraus, žiupsnį druskos, pabarstome pipirais. Pakepinę 5-7 minutes, įpilam vyną, suberiam žoles, ir virinam, kol padažas nugaruoja ir pasidaro tirštos konsistencijos. Patikrinam, ar netrūksta druskos, aštrumo, saldumo ir padedam į šalį šiek tiek atvėsti.

Imamės daryti įdarą cannelloni, bet nutaikę momentą atvėsusią padažo masę sudedam į blenderį ir sutriname iki vientisos masės. Baigiant plakti įpilame grietinėlės.

Įdarui:

100g ricotta sūrio

100g kepto moliūgo (supjaustom gabaliukais, patepam aliejumi ir įdedame į įkaitintą orkaitę 20 minučių, kol suminkštės, bet neapskrus)

1,2 galvutės svogūno, supjaustyto

sauja špinatų

1 kiaušinis

Druska, pipirai

Svogūnus apkepinam aliejuje (galima ir svieste), kai jie suminkštėja, sudedam pasmulkintus špinatus, ir troškiname, kol jie sukris. Išplakame kiaušinį, sudedame moliūgą, sutriname jį šakute, įdedame ricotta sūrį, sudedam atvėsintus špinatus su svogūnais ir pagardinam druska bei pipirais. Viską lengvai sumaišome.

Apverdame 12 didelių cannelloni makaronų. Perliejame juos šaltu vandeniu, kad nesuliptų tarpusavyje ir kad būtų patogu laikyti rankose, kol kimšime įdarą.

Kepimo indo dugną padengiame pasigamintu padažu. Šaukšteliu dedame įdarą į makaronus ir rikiuojame juos kepimo inde. Jei reikia dėti antrą sluoksnį makaronų, pertepame padažu ir klojame cannelloni vėl. Viršų dar kartą paliejame likusiu padažu ir pabarstome parmezano (arba Džiugo) sūriu.

Pašauname į įkaitintą orkaitę (180C) ir kepame apie 20 minučių, kol sūris apskrus. Visi ingredientai kepti, tad ilgai kept nereikia! Pateikiame su salotomis, užpiltomis saldžiarūgščiu padažu.