Butter Chicken: populiariausias indiškas karis

Šios pastarosios mano dienos – tarsi pagreitintas filmas! Aš kątik atsitokėjau, kad praėjo jau keturi šių naujų metų mėnesiai!! Jau KETURI!! Australijoje per tą laiką prašvilpė vasara, atėjo nuostabiausio grožio ruduo, bet ir tam teliko mėnuo, greitai visus lapus nupūs vėjai, žaliuoti liks tik eukaliptai ir mano bambukai, kuriais užsodintas visas sklypo perimetras… Prieš akis – dar kokie 5-6 pilni konteineriai rudeninių lapų, tada nuo sodo darbų galima bus atsipūsti kuriam laikui 🙂

Dar pagreitintai man laikas bėga ir dėl to, kad jau mėnesį dukart per savaitę dirbu aukštosios japonų virtuvės restorane RAKU. Šis restoranas kasmet maisto kritikų įvertinamas tik pačiais aukščiausiais balais, ant sienų puikuojasi kiekvienais metais įteikiami nugalėtojo trofėjai. Jį žino bene visi Australijos sostinės gyventojai, o kai pasakau vietiniams, jog dirbu Raku, visi net išsižioja iš nuostabos. Ir aš pati skraidau tarsi ant sparnų, kadangi patekti į šio restorano virtuvę aš svajojau dvejus pastaruosius metus. Apskritai labai norėjau įgyti profesionalios virtuvės įgūdžių, pamankštinti ranką besidarbuodama peiliu, pajusti gastronominės komercijos skonį ir šiaip praplėsti akiratį japoniškoje kulinarijoje. Ne dėl to, kad ketinčiau keisti profesiją ir planuočiau šioje srityje karjerą, tačiau kadangi teorinių žinių įgijau ne vieneriuose kursuose, atėjo laikas pastiprinti praktinius gebėjimus.

Į darbą keliauju du kartus per savaitę, dažniausiai trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Esu sušių skyriaus grupėje, padedu trims sušių šefams. Dar restorane veikia mėsos skyrius (mėsa čia kepama ant gyvos ugnies, skyriuje dirba trys šefai), virtuvės skyrius (4 šefai, vienas iš jų atlieka tik skrudinimo funkciją), konditerijos skyrius (2 šefai) ir pagalbinis personalas. Neskaičiuoju padavėjų komandos, barmenų, plakančių nuostabius kokteilius, somelje, administratoriaus…. Žodžiu, kolektyvas didelis, jame esu vienintelė NE azijietė, o virtuvėje dar ir vienintelė moteris:)

Startuojame 9:30 ryte, dažniausiai iš vakaro vienas iš kolegų būna surašęs darbus, kuriuos reikia atlikti iki prasidedant pietų metui. Vienas iš mūsų komandos visą rytąmetį nedaro nieko daugiau, tik lukštena austres ir gamina sušių ryžius (ryžiai sušiams gaminami dukart dienoje – pietų ir vakarienės servisams). Nepastebėjau, jog kas nors vėluotų į darbą bent minutę. Čia nėra jokių krizenimų ar pletkavojimų, kavos gėrimų ar vienas kito per dantį traukimo, jokių pasiramstymų ar pasibėdavojimų – kiekvienas puikiai žino savo darbą ir jį dirba nepakeldamas galvos.

Pasibaigus pietų servisui, apie 14:30 valandą visam kolektyvui būna serviruojami pietūs. Tuos pietus gamina kažkas iš virtuvės šefų, kieno eilė ateina. Porąkart žvilgsniai jau buvo nukrypę ir į mano pusę, tik aš traukiausi atatupsta ir sakiau, kad „jūs kažin ar valgysit, jei aš pagaminsiu tai, ką moku”:) Ir tai tikra tiesa, mat mano kolegos – japonai, filipiniečiai, nepaliečiai, indoneziečiai, taivaniečiai, ir maistas, kurį jie valgo, yra tik Azijos virtuvių, jokiais būdais ne Europos… Užtai man tie stafo pietūs visada būna didžiausia šventė, nes kiekvienas šefas išties be galo talentingas ir tikrai pasistengia ruošdamas kolegoms maistą. Kaip taisyklė, tas maistas būna kažkas iš jų namų maisto repertuaro, koks nors karis ar troškinys su vištiena – juk tai viena greičiausiai pagaminamų mėsų. Be to, visi ją mėgsta!

Po pietų pertraukos, kuomet visi užkandam, prasideda apie 1,5 valandos pertrauka. Per tą pertrauką restorane tampa tylu tylu, visi šefai susiranda vietelę, kur patogiai įsitaisę sulenda kiekvienas į savo telefono ekraną arba užvis dažniausiai saldžiai užsnūsta. Apie 4 valandą popiet vėl visi stoja į darbo vietas ir ruošiasi vakarienės užėjimui. Laiko nebūna net nueiti į tualetą, nė apsisukt nespėji, kai pro duris jau ima plaukti pirmo vakarinio užsėdimo svečiai. Tada ima čirškėti užsakymų kvitus spausdinantys aparatai, ir iki pat restorano darbo pabaigos nedarai nieko daugiau, tik serviruoji maistą, kurį svečiams išnešioja apie 12 padavėjų komanda. Pasibaigus darbui kiekvienas skyrius kruopščiai iššveičia savo darbo vietą, išplauna ir nusausina darbastalius, palieka darbo vietą idealiai švarią. O prieš iškeliaujant namo, apie 22:00 val dar laukia ir darbuotojų vakarienė, kurią ir vėl būna paruošęs kažkuris iš virtuvės kolegų. Tiesa, to vakarinio maisto aš jau nevalgau, bet mielai parsinešu susipakavusi savo porciją namo. Mano vyras būna labai laimingas, kai rytojaus dieną jam tereikia pasišildyti, sugrįžus pietų pertraukai 🙂 Namo po darbo parsirandu ne anksčiau 22:30…

Laiko rašyti tinklaraštį, žinoma, lieka mažiau, nei anksčiau, dalinai todėl mano įrašai tapo retesni. Tačiau kai kurie receptai ir mano sužinotos skanios paslaptys nuguls kada nors į naują receptų knygą. Dalį jos jau esu parašiusi, tačiau darbų neskubinu, noriu atrinkti tik pačius geriausius receptus ir mėgautis procesu.

Na o kol kas dalinuosi su jumis bene populiariausiu pasaulyke indiškos virtuvės kariu – butter chicken. Indiškos virtuvės mėgėjų tikrai nemažai yra mano tinklaraščio skaitytojų tarpe, bėda tik ta, jog dažną atbaido ilgas sąrašas ingredientų ir prieskonių, kurių reikia geram indiškam kariui pasigaminti, be to reikia ir nemažai laiko.

Tačiau butter chicken karis yra išimtis. Jį pagaminti nesunku, laiko reikia nedaug, o ir reikiamus ingredientus be vargo galima rasti artimiausioje parduotuvėje. Butter Chicken (sviestinis viščiukas) pavadinimas sufleruoja, jog šis patiekalas gausus sviesto, tačiau tai nebūtinai tiesa, ypač jei karį gaminate patys, o ne užsisakote jį restorane. Mano recepte sviestinę padažo tekstūrą sukuria tobulas grietinėlės ir pomidorų tyrės (passata) mišinys.

Skaniausias šis karis patiektas su indiškomis naan duonelėmis ir virtais basmati ryžiais, su juo labai tiks ir gaivios agurkų bei pomidorų salotos, gausiai pagardintos šviežiomis citrinų sultimis. Pašildytas kitą dieną karis bus dar skanesnis, tad neprašausite pasigaminę jo daugiau, nei pakanka vienai vakarienei.

Butter Chicken: populiariausias indiškas karis

---

5 žvaigždės 4 žvaigždės 3 žvaigždės 2 žvaigždės 1 žvaigždė

Atsiliepimų nėra

• Autorius: Nida Degutienė
• Užtruks: 1 val
• Kiekis: 4 porc 1x

Spausdinti receptą

Pažymėti receptą

Aprašymas

Greitesnis ir paprastesnis receptas nei dauguma indiškų karių. Klasika, mėgstama viso pasaulio valgytojų

---

Ingredientai

  1x2x3x

750g vištienos (geriausia – blauzdelių mėsos be odos), supjaustytos kąsnio dydžio gabalėliais

Marinatui:

½ stiklinės natūralaus graikiško tipo jogurto

1 šaukštas sutarkuotos imbiero šaknies

2 česnako skiltelės, sutraiškytos

1 šaukštas šviežiai spaustų citrinų sulčių

1 šaukštelis ciberžolių

2 šaukšteliai garam masala prieskonių mišinio

1 šaukštelis maltų kuminų

½ šaukštelio čili pipirų (arba pagal skonį)

Kario padažui:

2 šaukštai sviesto arba augalinio aliejaus

1 stiklinė pomidorų tyrės (passata)

1 stiklinė 36% riebumo grietinėlės

1 šaukštas cukraus

1 ir ¼ šaukštelio druskos

Neleisti ekranui užtemti

---

Instrukcijos

Sudėkite visus marinatui skirtus ingredientus į elektrinio smulkintuvo indą ir susmulkinkite iki tyrelės. Užpilkite vištienos gabalėlius šiuo padažu ir gerai pamasažuokite, kad kiekvienas gabalėlis pasidengtų marinatu. Palikite pasimarinuoti mažiausiai 3 valandas šaldytuve (idealu – per naktį, bet ne ilgiau nei parą laiko).

Įkaitinkite sviestą (arba aliejų) gilioje keptuvėje arba puode. Išimkite viščiuko gabalėlius iš marinato (jo nenuvalykite), ir apkepinkite vištieną karštuose riebaluose, kol mėsa sutvirtės. Supilkite į keptuvę visus kario padažo ingredientus bei likusį marinatą ir troškinkite ant nedidelės ugnies apie 20 minučių. Paragaukite, ar netrūksta druskos. Patiekite su virtais ryžiais ir/arba kepta indiška naan duona.

• Paruošimo laikas: 20 min
• Gaminimo laikas: 30 min
• Kategorija: Pagrindinis
• Metodas: Virta, kepta
• Virtuvė: Indijos