Turbūt nepatikėsite, bet kol buvau mokinė, kasdien (!!!) pusryčiams valgydavau blynus. Taip taip: visus dvylika metų – tas pats patiekalas. Ir blynai man nė kiek nenusibodo.
Puikiai pamenu tą malonų ausiai garsą – mama plaka dubenėlyje kiaušinį. Kol to garso neišgirsdavau, iš lovos kojos nekeldavau. Jei kurį rytą nebūtų buvę blynų, turbūt iš pykčio būčiau susprogus. Aš tokia gera mama, deja, savo dukrai nebuvau… Tingėdavau keltis anksčiau, tad Rūta anksti išmoko pati ką nors rytais pasigaminti…
Blynai iki šiol yra vienas mėgstamiausių mūsų šeimos patiekalų. Lietuvoje dažniausiai prikepdavau lietinių blynų su varške, ir ramu būdavo kelioms dienoms. Kiekvienas pats juos lengvai ir greitai pasikepti gali.
Čia, Izraelyje, ne visuomet šaldytuve turiu varškės (ji parduodama tik „rusiškose” parduotuvėse, o aš ne visuomet iki jų nusigaunu), todėl sugalvojau supaprastintą blynų variantą. Šiame karštyje tokie blyneliai net skanesni – ne tokie sunkūs!
Lietinių blynų tešlą pasigaminti labai paprasta. Auksinė taisyklė Nr. 1: Niekuomet nepilkite į tešlą pieno – tik vandenį. Tada blynelius bus lengva apversti keptuvėje, jie gausis plonyčiai ir elastingi. Auksinė taisyklė Nr. 2: Į tešlą įmaišykite šiek tiek aliejaus, tada blyneliai kepant nelips prie keptuvės (Lietuvoje aš naudodavau Sviesto skonio aliejų – nežinau kiek jis sveikas, bet skonis jo tikrai puikus. Jei norėdavau, kad gautųsi labai gražiai geltoni blyneliai, pildavau aliejų su karotinu).
Gamindama blynelių tešlą suplaku porą kiaušinių, truputį druskos, priedeu miltų, pilu šalto vandens, ir maišau. Dažniausiai, aišku, už mane tešlą maišo mikseris. Masė turi gautis skysta (bet ne visai kaip vanduo). Pabaigoje, kaip minėjau, įpilu šlakelį aliejaus. Kepu blynelius sausoje įkaitintoje keptuvėje: įpilu samtelį tešlos, išskirstau po visą keptuvės paviršių, kai blynelis apkepa, apverčiu.
Šiuos paprastus blynelius pabarstau ruduoju cukrumi (tik tuo tikruoju ruduoju, o ne nudažytu baltuoju:)), susuku į vamzdelį ir apkepinu svieste arba aliejuje.
