Šį pavadinimą labai aiškiai atsimenu dar iš vaikystės. Man jis visada skambėjo kažkaip egzotiškai ir patraukliai, tarsi būtų kokio be galo mandro restorano meniu įrašas. Tais gūdžiais laikais į restoranus nevaikščiojau (beje, buvau ir per maža, kad mane vedžiotųsi). Prisimenu tik vieną juokingą nutikimą, kai mudvi su mano gera vaikystės drauge Rūta tėvai pasiėmė į prašmatnų restoraną „Alka” Druskininkuose. Abi buvom kokių 3-4 metų, tad nelabai mums tuomet rūpėjo meniu, bet mes lakstėm negalėdamos atsistebėti tais visais grožiais, kuriuos mums buvo lemta pamatyti.

Staiga atsidarė restorano durys ir pro jas sugužėjo…… visa turistinė grupė juodaodžių!!!! Ar įsivaizduojate, kaip išsprogo mudviejų akys juos pamačius???? Išskyrus multikus, mes gi juodų žmonių realybėje nebuvo matę, o jau kur kur, Druskininkuose ir nesitikėjom pamatyt. Nė nepajutom kaip atsidūrėm prie tėvų stalo, prie kurio sėdintys visi suaugę buvo nustebę nė kiek ne mažiau, nei mudvi. Jie šnabždėjosi, žvilgčiodami į nematytus atėjūnus, ir visaip kaip aptarinėjo jų išvaizdą, ir dalinosi visokiomis nuomonėmis, kas ką apie juodaodžius buvo kada nors girdėjęs. Viena labai rimtai pasakyta nuomonė buvo apie tai, kad „jie smirda”. Matyt, norėjo pasakyt, kad juodaodžiai turi specifinį kvapą, bet taip gavosi, kad pasakė, jog „smirda”. Ir staiga aš matau, kaip mano metais jaunesnė draugė (matyt daug drąsesnė, nei aš) prieina prie vieno juodaodžio, stovinčio prie baro eilėje, pagriebia jo ranką, ir pasistiebusi ima uostyti. Tas vargšelis, žiūri iš apačios į mano draugę, ir niekaip nesupranta, kas čia vyksta: ar tas vaikas jam ranką bučiuoja? O gal kramtomos gumos prašo?? O Rūta atsisukusi į savo tėvų stalą garsiai išrėžia: „Ir visai jie nesmirda!”

Tai štai tik tokį prisiminimą aš turiu iš sovietinių restoranų:) Užtai mano vyras turi visai kitokius prisiminimus, nes su draugais po futbolo, pasitaupę stipendijos, jie karts nuo karto nueidavo į „Neringą” ir užsisakydavo… befstrogeno!! Jis kainavo berods 2.24 rublio. Sako, kad buvo be galo skanus, be to, daug pigesnis nei Kijevo kotletas! Befstrogeną pateikdavo su skrudintomis bulvytėmis, su grietine ir raugintais agurkais. Tiesa, šaltam dar užsisakydavo baltoms mišrainės:))

O aš šį vakarą befstrogeną, arba beef stroganoff, pagaminau namuose. Be galo paprastas, skanus, vėsų vakarą sušildantis patiekalas. Tikrai vertas pabandymo! Originali versija, panašu, yra su grybais, bet kadangi grybų aš nevalgau, tai pas mane mushroom-free:)

befstrogenas

Befstrogenas (4 asm)

2 šaukštai miltų

1 šaukštelis saldžios paprikos + 1 šaukštelis saldžios rūkytos paprikos

600 g geros kokybės liesos jautienos, supjaustytos plonais mažais gabaliukais

4 šaukštai alyvuogių aliejaus

2 svogūnai, supjaustyti plunksnelėmis

2 česnako skiltelės, sukapotos

2  šaukštai pomidorų pastos (koncentrato)

3/4 stiklinės gero vištienos arba jautienos sultinio (iš bėdos tiks ir vanduo)

2 šaukštai worchestershire padažo

Pateikimui:

grietinė (nebūtina), išvirti makaronai arba bulvės, kapotos petražolės, agurkai (švieži, rauginti arba marinuoti)

Dubenyje sumaišykite miltus su paprikomis, įberkite druskos ir pipirų, ir apvoliokite tame mišinyje supjaustytos mėsos gabaliukus.

Keptuvėje įkaitinkite 2 šaukštus aliejaus ir jame iš abiejų pusių (keliomis porcijomis) apkepinkite mėsos gabaliukus. Padėkite į šalį.

Į tą pačią keptuvę supilkite likusius 2 šaukštus aliejaus ir suberkite svogūnus. Maišant kepkite, kai suminkštės, suberkite česnakus, tada supilkite pomidorų pastą, supilkite sultinį ir sudėkite apkepintą mėsą. Užvirinkite ir uždengę troškinkite 10-15 minučių, kol mėsa suminkštės. Paragaukite, ar netrūksta druskos, pipirų, galite pagardtinti ir aitriais čili pipirais.

Pateikite su makaronais, arba su bulvėmis, galite pagardinti grietine, pabarstykite kapotomis petražolėmis.

jautienos befstrogenas

 

 

Vienas komentaras apie straipsnį "Befstrogenas"

  1. Nida:

    Miela Elena – ačiū, kad parašėte, džiugu girdėti, kad kiauliena taip pat puikiai tiko šiam patiekalui!!

  2. Elena Būlienė:

    Labas, gerbiamosios, pritūpiau ir aš sekundėlei prie Nidos receptų, nes jau apmiršusi befstrogenus ir kepsnius, pastaruoju metu daugiau linkusi gaminti iš vištienos (pensija neleidžia įpirkti jautienos ir kiaulienos). Bet pasitaikė mentė be kaulo ir labai jau tingėjau ją malti, tai pabandžiau pagal Nidos receptą – gavosi lyg tai befstrogenas, o gal tiesiog mėsos troškinukas. Ir žinote pagal šį receptą tiesiog puikiai gavosi, kad ir iš kiaulienos. Ačiū Jums gerbiama Nida. Pagarbiai – Elena

  3. Nida:

    Egle, nežinau kokią mėsą naudojote, bet jei ji pernelyg kieta, vadinasi troškinti reikėjo daaaug ilgiau.

  4. Asta:

    Puikus receptas! Turbut dar niekad taip nesidziaugiau savo pagamintu patiekalu ☺️Aciu!

  5. Nida:

    Ačiū už pastabas, jūs tikrai teisus dėl žodžių pasvėrimo!

  6. Re: Apie auklėjimą:

    Prieš gaminant befstrogeną, dar sykį užsukau į šį kampelį pasitikrinti receptą, kur (koks netikėtumas!) manęs laukė Nidos atsakymas. Šiaip jau neturiu mados replikuoti, bet šįkart norom nenorom teko parašyti ats. Visų pirma, norėčiau paprieštarauti dėl man priskirto Jūsų teiginio apie siaurokus vertinimus. Čia jau gerokai persistengėte ir paskubėjote su savo pačios vertinimais. Kadangi ne vienerius metus man teko gyventi ir dirbti vienoje iš Tolimųjų Rytų šalių, bei keliauti po aplinkines šalis, drįsčiau save vadinti žmogumi gana neblogai pažįstančiu Rytų šalių kultūrą, tame tarpe ir maisto. O kad nediskredituoti Nidos maisto blog’o ir nepaversti jo eilinių pasiplepėjimų kampeliu, nesivelsiu į polemiką apie vaikų auklėjimą. Tik palinkėsiu šio blog’o autorei atidžiai pasverti ne tik maisto produktus, bet ir kiekvieną žodį. Tai ypač aktualu pretenduojant tapti maisto rašytoja.

  7. Nida:

    Malonu, kad įsijungėte į tą moterišką pasišnekučiavimą (šioje erdvėje leidžiama viskas, kas nedraudžiama:)), na o jūsų vertinimai dėl rytų krypties šiek tiek siauroki:) Bet labai džiaugiuosi, kad atradote nidosreceptus, net neabejoju, bus daugiau progų pažinti ne tik aurorę, bet ir skaitytojus/as.

  8. Apie auklėjimą:

    Kažkaip netikėtai komentatorių ir Nidos dėka befstrogeno tema buvo nustumta į antrą planą, o recepto aptarimas virto moteriškais pasišnekučiavimais. Nuo Bizonų slėnio iki vaikų auklėjimo. Gerai, kad dar apie gimdymą nebuvo pakalbėta, nes tai yra viena mėgstamiausių moterų temų. Laimei – kai kurių. Iš šios diskusijos tapo aišku, kad jei auklėjama ne atsisukus į Rytus ir ne Rytų link, tai yra visiškai netinkamas vaiko auklėjimas. Vis tik, gerai, kad, ieškant befstrogeno recepto, užsukau į Nidos svetainę. Tai labai padėjo geriau pažinti pačią receptų autorę ir jos aplinką, bei požiūrį į juodaodžius. Dėkui už šią patirtį :).

  9. Zenonas:

    Nidos vyrui – Kijevo kotletas Neringoj tada kainavo tris rublius su kapeikom)

  10. Nida:

    Labai smagu girdėt, Neringa! Į sveikatą:) O kas čia su jūsų dukrytėmis darosi, kad link Azijos traukia?:) Šaunuolės, teisingai išauklėjot!!!

  11. Neringa:

    Puikus receptas! Ką begaminau iš Jūsų, Nida, pateikiamų receptų – viskas šauniai pavyko :)Ačiū už receptus :)!

    P.S. Dovile, mano dukrytei visiškai taip pat – tik nori draugės kinietės ir į Kiniją :)))

  12. Nida:

    Žinai, Odeta, turiu tokį įtarimą, kad mūsų vyrai galėjo kartu tuo befstrogenu vaišintis, nes tas sąrašas „viečikių” yra absoliučiai vienodas. O gal kitų tais laikais paprasčiausiai nebuvo? Nieko, kai grįšim į LT, susitiksim, viską išsiaiškinsim:))
    Dovile, aš tai negaliu atsistebėt, kad tavo dukra į juodaodžius nereaguoja!! Aš dar ir dabar pagaunu save spoksant, nes jie man tokie gražūs… Na, gal sudaniečiai mažiau, bet jau visi kiti tai kaip iš paveiksliuko:) Kaip iš tų multikų:)) O dukrelė teisingą kryptį pasirinko. Ką ten Afrika, Azija tikrai geriau:) Linkiu jai tą japonę draugę kuo greičiau susirasti:)

  13. Dovilė:

    Cha, cha, aš irgi kvatojausi. O draugė tai šaunuolė. Aš kažkaip susidūrimo su juodaodžiais nepamenu, bet aš stebėjausi, kaip mano dukra į juodaodžius nekreipė dėmesio nei pirmą, nei antrą kartą, nei trečią kartą kai matė. Bet ją kažkaip magiškai veikia azijiečiai. Ji vis svaigsta kaip jai japonytę draugę susiradus;-)))Ir kiekvieną kartą, kai klausiu kur norėtų nuvažiuoti atostogų sako, kad į Japoniją.
    O dėl tarybinių restoranų, tai kažkaip neturiu jokios patirties. Tik tiek, kad kažkada mano močiūtė viename iš jų kažką dirbo. Ir kiek pamenu ji nerealiai skaniai gamino, nors kai paaugau, tai supratau, kad gerokai per riebiai;-))))

  14. odeta:

    Skaičiau ir žvengiau:) Moki, labai moki skaniai ir juokingai aprašyti:) Prisiminiau ir aš juokingų istorijų apie tamsiaodžius, kad žvygavome su vyru besidalindami įspūdžius ir nuotykius. Jis irgi Neringos befstrogeno gerbėjas jaunystėje buvo, tik dažniausiai jiems neužtekdavo pinigų (sakė panas ten nusivesdavo pasimaivyti), išleisdavo alubarius siaubdami: Žemaičiai, Tauro ragas, Rūdninkai, Bizonų slėnis, „kulkosvaidžiai”. O dabar dauguma tokie rimti vyrai, kad net baisu;)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *