Pasibaigus vasarai Australijos sostinės prieigose vyksta labai tipiškas šiai šaliai reiškinys – aviganių šunų turnyras. Atkrentamosios varžybos tęsiasi visą savaitę, o savaitgalį varžosi finalistai. Tada išrenkamas metų aviganis nugalėtojas, kuriam atitenka 5000 AUD prizas, didžiulis portretas ir vieta geriausių Australijos šunų garbės lentoje 🙂

Aš pernai niekaip neištaikiau nuvykti į tas varžybas, užtai šiemet nutariau jokiais būdais nepraleisti šios progos. Ir nors buvau nusikalusi iki begalybės po kątik rezidencijoje suruošto priėmimo beveik 30-čiai žmonių, rytojaus dieną nuvairavau į renginio vietą, vieną didelių stadionų netoli Kanberos.

Apie ką gi tos avis ganančių šunų varžybos, į kurias suvažiuoja dalyviai iš visos Australijos, dažnai kelionėje automobiliu, tempiant ilgas priekabas, specialiai pritaikytas šunims vežti, praleisdami ne vieną parą? Varžybose dalyvauja šuo, jo šeimininkas (beje, šunų šeimininkų vyrų ir moterų santykis 50/50) ir trys atsitiktinai parinktos avys iš šalia esančios avių fermos. Australijos avių fermos paprastai tik prasideda nuo 2000-3000 avių, dažnas ūkis jų turi ir 10000! Tačiau neapsigaukite, ganyti tris avis yra kur kas sunkiau, nei šimtą… Mat avys išsilaksto, kartais jos trepsi koja ir nepasiduoda šuns bandymams jas suvaldyti…

Davus ženklą, pro vienus stadiono vartus įleidžiamos trys avys. Šunelis turi tas avis per visą stadioną tam tikra linija atvaryti iki pat šeimininko, kuris stovi kitame stadiono gale. Šuo turi užmegzti su avimis kontaktą taip, kad jos jo bijotų, tačiau ne taip, kad it patrakę lakstytų į šonus. Laikydamas atstumą ir sėlindamas jis skatina avis judėti reikiama kryptimi. Pasiekus erdvę, kurioje stovi šeiminininkas, šis ima lėtai judėti tam tikra nustatyta trajektorija skersai stadiono, o tuo pačiu metu šunelis avis turi suvaryti taip, kad jos praeitų metaliniu „koridroriumi”, tada visos trys avys privalo pereiti per specialiai pastatytą tiltelį, kol galiausiai turi būti atvarytos į dar kitame stadiono kampe esantį gardą, prie kurio jau laukia šuns šeimininkas. Rungtis pasibaigia, kai šeimininkas užsklendžia gardo duris. Tik tada ploti ir šūkauti galima žiūrovams, antraip, jei šie imtų džiaugtis šunelio sėkme anksčiau, avys nuo triukšmo gali išsigąsti ir pabėgti iš gardo. Visam šiam pratimui atlikti šuniui skiriamas 15 minučių laikas, šuo negali avių kąsti, o šeimininkui galima tik švilpauti, rodyti ženklus savo šuniui rankomis arba šūkčioti. Pradžioje kiekvienam šuniui skiriami 100 taškų, tačiau už kiekvieną klaidą ar netikslumą taškai minusuojami. Laimi tas, kuris surenka didžiausią taškų skaičių.

Avis ganančių šunų varžybos

Buvo tikrai neįtikėtinai įdomu matyti, kokie protingi tie aviganiai šunys. Ir jei jūs manote, jog tai vien tik kokia nors speciali ilgo plauko šunų veislė, tai labai klystate, kai kurie šunėkai man priminė mišrūnus. Tačiau jų nuovokumas, jų gebėjimas nuspėti kiekvieną avių judesį ir koncentracija į užduotį – visiškai neįtikėtina. Tokie išdresuoti šunys Australijoje itin brangūs ir labai paklausūs, nes suvaldyti apie 5000 avių bandą gali 3-4 darbiniai šunys ir vienas vienintelis žmogus.

Mes į varžybas atvykome kartu su bičiulėmis iš diplomatinio korpuso, kaip dera Australijoje, atsinešėm ir pikniko užkandžių. Mus pasitiko ir apie rungtynes papasakojo varžybų organizatoriai, o atsidėkojant aš supakavau visiems teisėjams po gabalėlį savo kepto Medaus torto (jo buvo likę po mano priėmimo rezidencijoje). Po kurio laiko per visus stadiono garsiakalbius išgirdau skelbiant pranešimą: „visų teisėjų vardu norime padėkoti viešnioms iš užsienio atstovybių, ir ypač ačiū už TĄ tortą, nes niekas iš mūsų nieko skanesnio dar nesame ragavę” 🙂 Labai džiaugiausi tokiu įvertinimu 🙂

Mūsų kompanija su vienu keturkoju varžybų dalyviu ir jo šeimininke (rožiniais marškiniais)

Na o man šis sezonas asocijuojasi su kalnais prieskoninių žolelių, užderėjusių mano darželyje 🙂 Juos panaudojau pasigamindama dieviško skonio avokadų dip’ą, kuris yra toks universalus, jog tiktų ne tik piknikui, bet ir pusryčiams ar lengvai vakarienei. Ir jau tikrai bet kokiu sezonu, svarbu, kad būtų šviežių sunokusių avokadų!

Žalias avokadų dip’as
Avocado dip
Spausdinti
clock clock iconcutlery cutlery iconflag flag iconfolder folder iconinstagram instagram iconpinterest pinterest iconfacebook facebook iconprint print iconsquares squares iconheart heart iconheart solid heart solid icon
Avokadų užkandis su feta

Avokadų ir prieskoninių žolių dip’as


5 žvaigždės 4 žvaigždės 3 žvaigždės 2 žvaigždės 1 žvaigždė

Atsiliepimų nėra

  • Autorius: Nida Degutienė
  • Užtruks: 5 min
  • Kiekis: 24 porc 1x
  • Dieta: Vegetariškas

Aprašymas

Dieviško skonio užkandis, kuriame dominuoja prieskoninių žolių orkestras


Ingredientai

 
  • 1 sunokęs avokadas
  • Sauja minkštų žolių (tokių kaip petražolės, bazilikai), susmulkintų
  • Keli stiebeliai kietesnių prieskoninių žolių (tokių kaip čiobreliai, rozmarinai, raudonėliai, mairūnai), nuskabyti lapeliai susmulkinti
  • 1 citrinos nutarkuota žievelė ir sultys
  • 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
  • druskos, pipirų
  • Fetos sūrio, paskrudintos duonos patiekti

Instrukcijos

Šakute lengvai sutrinkite avokadą, sumaišykite su žolelėmis, cirtinos žievele, sultimis, aliejumi, paskaninkite druska ir pipirais. Sudėkite į serviravimo lėkštę, ant viršaus patrupinkite fetos sūrio ir patiekite su paskrudinta duona.

  • Paruošimo laikas: 5 min
  • Kategorija: Užkandis
  • Virtuvė: Lietuvos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Recepto reitingas 5 žvaigždės 4 žvaigždės 3 žvaigždės 2 žvaigždės 1 žvaigždė