Atvažiavę į Izraelį ir pirmąkart užsukę į restoraną iškart pastebėjome paprastą įrašą meniu „Izraelietiškos salotos”. Šis įrašas kartojosi ir iki šiol kartojasi kiekvienam meniu. O paprastos ir gaivios salotos seniai tapo Dariaus mėgiamiausiomis (o man – lengviausiomis pagaminti). Bet įdomiausia tai, kad užėjus į arabišką restoraną, meniu visuomet rasite „Arabiškas salotas”, kurios niekuo nesiskirs nuo […]
Autoriaus skiltis: Nida Degutienė
“Gyvenimas – lyg geras mėsos kepsnys. Minkštas, gardus, su gausybe prieskonių. Argi pakanka vieno?“ – vilioja užrašas ant vienos populiariausių Floridos kepsninių valgiaraščio. Šioje frazėje – daug daugiau tiesos apie Amerikos maistą ir valgymo įpročius, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio… Maisto kultas Amerikoje – neįtikimas. Čia valgoma visur ir visada, o nuolatinis kramsnojimas gali pasirodyti […]
Šitą kepinį pastaruoju metu visuomet gaminu tada, kai laukiu svečių. Tai puikus užkandis prie putojančio vyno pasitikimui. Izraelyje visuomet laukiu savaitgalio, kai anglų kalba leidžiamas dienraštis išeina su priedu, skirtu maisto gamybai. Kas savaitę tai būna naujas produktas ar ingredientas, apie kurį rašoma ir pateikiama keletas nesudėtingų receptų su šiuo produktu. Vieną savaitę dėmesio centre […]
Vištienos sultinys – tai patiekalas, kuris gali pakeisti kiaulių gripo vakciną ir tapti puikiu vaistu kovojant su šia liga. Nuo seno vištienos sultinys buvo žinomas kaip „žydiškas penicilinas“ arba „natūralus antibiotikas“. Jei į Google paieškos sistemą anglų kalba įvesite žodžius „kiaulių gripas“ ir „vištienos sultinys“, pamatysite ką pasaulis mąsto apie šiuos du dalykus. Ekrane pasirodę […]
Šviežia žuvis – tai viena iš šimto priežasčių, dėl kurių verta atvykti į Izraelį. Gyvendama Lietuvoje net nesusimąstydavau kaip galima ją paruošti. O čia žuvies – kokios nori ir kiek nori… Visai netoli mūsų namo yra mažutė neišvaizdi parduotuvėlė. Tikra skylė, lietuviškais terminais kalbant. Bet ją žino, pasirodo, viso Tel Avivo restoranų šefai ir didžiausi […]
Šį receptą pamačiau naujame Bon Apetit žurnalo mumeryje, kai porą dienų ilsėjomės Eilate. Kadangi žurnalas buvo viešbučio, tai neliko nieko kitko, kaip receptą persirašyti ir grįžus namo, aišku išbandyti. Kiek anksčiau skaičiau, kad lęšiai turi daugiau baltymų nei mėsa. Todėl šis vegetariškas patiekalas turėtų patikti net mėsėdžiams:) Na, bet jei jau visai atvirai, tai mano […]
Kaip ir visi mažyliai, mudu su broliu vaikystėje tiesiog dievindavom miltinius ir varškinius patiekalus. Tikra tokių patiekalų darymo specialistė buvo mūsų Močiutė. Laukdavom jos atvažiuojant, nes puikiai žinodavom, kad kasdien galėsim pateikti ilgiausius sąrašus savo pageidavimų, ir visi lig vieno jie bus išpildyti. Varškėtukai tame mūsų sąraše užimdavo ypatingą vietą. Nežinau, ar Močiutei atsibosdavo kasdien […]
Čakčiuką dažniausiai gaminu savaitgalio pusryčiams. Prieš tai su Darium pabėgiojam pajūriu, išsimaudom bangose, ir žinom, kad mūsų laukia tinginiavimo pilna diena. Pusryčiams pasidengiame stalą saulėtoje terasoje ir mėgaujamės vaizdu į žydrą jūrą…
Labai mėgstu Čakčiuka vaišinti svečius. Ypač kai jie atvažiuoja iš apsnigtos Marijos žemės…
Turbūt nepatikėsite, bet kol buvau mokinė, kasdien (!!!) pusryčiams valgydavau blynus. Taip taip: visus dvylika metų – tas pats patiekalas. Ir blynai man nė kiek nenusibodo.
Puikiai pamenu tą malonų ausiai garsą – mama plaka dubenėlyje kiaušinį. Kol to garso neišgirsdavau, iš lovos kojos nekeldavau.
Kiek save prisimenu, gaminti maistą man buvo didžiausias malonumas. Kai kieme žaisdavom „namus”, aš visuomet buvau mama, kuri lėlių indeliuose makaluodavo įvairiausias košes. Tiesa, tuomet dažniausiai tik iš smėlio ir vandens.
Kai nosį įkišdavau į tikrąją virtuvę Druskininkuose, dažniausiai būdavau išprašoma lauk, kad nesimaišyčiau po kojomis ir „nedaryčiau bardako”. Mano kulinariniai sugebėjimai atsiskleisdavo tik tais vakarais, kai su baime laukdavau iš tėvų susirinkimo grįžtančios mamos. Žinojau, kad už blogą elgesį per pamokas vistiek gausiu į kailį, tad šiokie tokie gardumynai (dažniausiai tai būdavo netikėčiausi patiekalai iš virtų kiaušinių – nieko kitko gaminti nemokėjau) turėdavo suminkštinti mamos širdį.