Man siaubingai sunku išlaikyti paslaptis. Bet šįkart įteikiu sau virtualų medalį, nes neįtikėtinai ilgai išlaukiau 🙂 

Spirgėjau jau nuo pat 2018-ųjų…. Ištisus penkerius (šešerius?) metus laikiausi stipriai užčiaupusi burną, kad per anksti neprisikalbėčiau, nes nežinojau, ar pavyks, ar padariau teisingą sprendimą, ar esu teisingame kelyje… Jei atvirai – nežinau ir šiandien, tik tvirtai tikiu savo svajone ir ta svajone nutariau šiandien pasidalinti su jumis 🙂 

Mano svajonės vardas – Portugalija. Viskas prasidėjo 2016-ųjų rugpjūtį, kai per patį vasaros karštį ir visos Europos visuotines atostogas mudu su vyru ruošėmės kelionei į Portugaliją. Aš mintyse vis dar karštligiškai ieškojau priežasčių į Lisaboną neskristi… Kažkada anksčiau prie vyno taurės su bičiuliais iš P. Afrikos ir Mozambiko sukirtome rankomis ir susitarėme vasarą susitikti Portugalijos sostinėje, tačiau kai atėjo laikas tesėti pažadą, kelionė metu, kai keliauja visa tauta, o termometrai rodo skaičių labiau link 40, kažkaip nelabai viliojo… „Portugalija?- tuomet sau galvojau.- Na kas jau mane ten gali nustebinti?…”

Tačiau tą minuę, kai Lisabonoje eskalatorius išlindo iš požeminės metro stotelės ir man prieš akis atsivėrė įmantriausiais raštais numargintų portugališkų namų fasadai, aš praradau žadą. Ne vien todėl, kad Lisabona yra neapsakomai graži, bet labiau dėl to, jog norėjos verkti: kodėl išmaišiusi ko ne pusę pasaulio, į šitą grožį pirmąkart atvykau TIK DABAR?.. Ir tą pirmą minutę man kažkodėl gimė nepaaiškinamas jausmas, kurio niekada iki šiol nesu jautusi: nepaisant to, kad šioje šalyje lankausi pirmąkart, aš tvirtai žinau, kad noriu čia… vieną dieną gyventi. 

Portugalijoje tąkart praleidome kiek ilgiau nei savaitę, didžiąją dalį laiko – viename mažučių autentiškų portugališkų kaimelių Algarvėje. Dienomis tingiai drybsojome prie baseino, godžiai rijome knygas, pavakarėmis mėgavomės gaivinančiu vino verde ir šviežutėliais žuvų valgiais, vakarais tyloje sėdėjome prie žvakių šviesos uosdami šviežių figų kvapą ir mėgindami nuspėti, ar būtent taip atrodo rojus?.. Parvykus į Lietuvą aš tiesiog neradau sau vietos – mintimis vis grįždavau į saulėtą Algarvę ir kūriau planus vėl ten nuskristi. Dar po metų mudu su vyru išskridom į Portugaliją norėdami rimčiau „pasimatuoti” tą tolimą kraštą, išdrįsę savęs paklausti, ar tikrai čia yra vieta, kurioje norėtumėm leisti senatvę? 

Nepatikėsit, tačiau po tos kelionės grįžome sumokėję rankpinigius vieno gerokai apgriuvusio šimtamečio namo šeimininkams. Namo, stovinčio tame pačiame kaimelyje, kuriame prieš metus leidome savo atostogas, ir kuriame iki silpnumo įsimylėjome Portugaliją ir jos žmones. Namo, kuris pastaruosius tris dešimtmečius nyko, griuvo ir žėlė laukiniais augalais, mat iš jo išsikraustę šeimininkai savo gyvenimus kūrė kituose namuose, o šis buvo paliktas pamažu nykti. Namo, kurį pasiryžome kažkaip prikelti naujam gyvenimui. 

2018 metų vasarį aš jau skridau į Portugaliją pasirašyti pirkimo dokumentų. Trauktis nebuvo kur, tačiau ir skubėti nelabai reikėjo – būdami darbingi, užimti ir keliaujantys po pasaulį, nusprendėm dalykus daryti pamažu, pasitaupant lėšų neišvengiamai laukiantiems tikrai sudėtingiems darbams. 

Negalvojau, kad dokumentų rengimo, architektinių projektų kūrimo ir derinimo, statybų leidimo gavimo ir kitas pasiruošimo procesas užtruks net taip ilgai 🙂 Tačiau „tepraėjo” penkeri metai, ir statybos mano būsimam kaime šį sausį pagaliau startavo!! Tiesa, kol kas griovimo pavidalu: ardoma viskas, kas nestabilu, vežamos šiukšlės, pjaunami krūmynai, nuo akmeninių namo sienų lupamas tinkas ir ruošiamasi dideliems rekonstrukcijos darbams. Kai kurie mano draugai, pamatę kur įkišau nagus, iki šiol rodo man pirštą prie smilkinio, niekaip netikėdami, jog man pasiseks. Tačiau aš tikrai tikiu, kad jau ne už ilgo (na… portugališkais terminais matuojant:)) mano portugališka svajonė virs tikrove. Negana to, ta svajonė bus kur kas daugiau, nei mūsų šeimos vasarnamis (sodyba). Ta svajonė bus autentiškame Algarvės kaime įsikūrusi jauki mano kulinarinė studija, kurios durys bus atviros visiems tiems, kurie neabejingi geram maistui, kokybiškam poilsiui ir naujiems pažinimams. 

Todėl laikykite kumščius ir pamažu planuokite savo gurmanišką kelionę pas mane į Algarvę, ten kur 300+ dienų per metus šviečia saulė, ten kur gražiausi pasaulyje palūdimiai ir šviežiausios žuvys, kur vaisius nokina šimtamečiai alyvmedžiai, migdolmedžiai, figmedžiai, granatmedžiai ir vynuogynai, kur kepami skaniausi pasaulyje pastel de nata ir kur gyvena patys šilčiausi ir nuoširdžiausi žmonės.

O jei smalsu, kaip atrodo mano portugališkas kaimas (prieš pradedant rekonstrukciją), tai jis atrodo taip: 

Old house in Algarve village
Mano būsimi portugališki namai
senas akmeninis namas Portugalijoje
Už šios sienos anuomet buvo… tvartas:) Naujame projekte čia numatyta svetainė!
sena vynuogė prie namo
Labai norėčiau išsaugoti šią senučiukę vynuogę, kuri iki šiol duoda vaisių!
Įrodymas – vynuogės, priskintos nuo mano vynuogės medžio. Spėjama, jog jam ne mažiau nei 50-60 metų.
granatas ant medžio
O taip atrodo sezono pabaigoje nenuskinti granatai – iš saldumo net susprogę 🙂
Kai lankiausi savo name praeitą vasarą, atradau, kad kampe auga ir persikų medis – nepaisant to, kad vaisiai atrodo žali, jie buvo nepaprasto saldumo!

Šią ilgą įžangą sugalvojau parašyti ne šiaip sau – knietėjo pasidalinti ne tik savo planais, bet ir labai skanaus pyrago receptu. Pyrago, kuriame pagrindiniu smuiku griežia būtent vaisiai – slyvos, abrikosai, obuoliai, rabarbarai… Šią galette pastarąją savaitę kepiau jau du kartus, vis vaišinau svečius. Kaip tik pas mus, Australijoje, šiuo metu sunokę pačios skaniausios slyvos, tačiau kepdama jį jau mąsčiau, kokius vaisius kepant būtent šią galette vieną dieną naudosiu Portugalijoje 🙂 

Pyragas toks universalus, kad jį kepti galite bet kokiu metų laiku ir kaskart naudoti tai, kas po ranka, pavyzdžiui, čia puikiai tiks skiltelėmis supjaustyti obuoliai, paskaninti žiupsniu cinamono, imbiero ar kardamono. Jei šiuo metu nėra šviežių vaisių (o Lietuvoje išties dabar ne vaisių metas, tačiau žinau, kad mano tinklaraštį skaito ir tie, kurie gyvena kitose klimato zonose), gal šaldiklyje turite vaisių užsišaldę nuo vasaros? Gyvenant Lietuvoje aš visuomet turėdavau pilnutėlę šaldymo dėžę visokio vasariško derliaus, kurio labai dažnai net ir nesunaudodavau, gėda prisipažinti. Tad čia jums pasiūlymas, jei užsigeistumėte šio to skanaus ir ryžtumėtės padaryti savo šaldymo kameros reviziją. 

Beje, pyragas pyragu, tačiau pats didžiausias „bonusas” čia visgi yra creme anglais padažas su skrudintais pankoliais. Nepaprastai gerai derantys skoniai – rūgštokas pyragas su trapia plona tešla ir švelniai saldžiu tirštu kvapniu padažu. Kviečiu išbandyti ir pasilepinti. 

Galett with plums
Galette su slyvomis ir creme anglais padažu
Slice of galette
Tirštas skrudintų pankolių padažas lyg švelniai primena kavos skonį…
creme anglais
Pankolių creme anglais galite pasigaminti iš anksto ir laikyti šaldytuve iki 3 dienų
Galetę kepkite su tais vaisiais (arba uogomis), kurių turite, arba kurių kaip tik sezonas
Print Recipe
Galetė su slyvomis ir pankolių padažu
Trapios tešlos galetė su slyvomis ir nepaprastai skaniu tirštu skrudintų pankolių creme anglais padažu
Galette su slyvomis
Course Desertai
Virtuvė Lietuvos, Australijos
Raktažodis kepiniai
Pasiruošimas 30 min
Laikas 45 min
Pasyvus laikas 9 val
Porcijos
porc
Ingredientai
Galetės tešlai
Slyvų įdarui
Pankolių creme anglais padažui
Course Desertai
Virtuvė Lietuvos, Australijos
Raktažodis kepiniai
Pasiruošimas 30 min
Laikas 45 min
Pasyvus laikas 9 val
Porcijos
porc
Ingredientai
Galetės tešlai
Slyvų įdarui
Pankolių creme anglais padažui
Galette su slyvomis
Procesas
  1. Iš vakaro užsiminkykite tešlą galetei: į dubenį suberkite miltus, cukrų ir druską ir viską sumaišykite. Sudėkite sviesto gabalėlius ir pirštų galiukais sutrinkite sviestą su miltais (patariu rankas prieš tai palaikyti po kuo šaltesniu vandeniu, kad jos labai sušaltų). Nesistenkite, kad masė būtų vientisa, didesni sviesto gabalėliai tešloje sąlygos tešlos trapumą ir sluoksnius. Padarykite duobelę šioje masėje ir įpilkite 120g ledinio vandens. Iš masės kuo greičiau suminkykite tešlą, jei matote, kad tešla per sausa ir nesusiklijuoja, įpilkite dar 1 šaukštą vandens. Neminkykite tešlos pernelyg ilgai, tik kol susijungs. Suplokite į diską, įsukite į pergamentinį popierių, tada įvyniokite viską į aliuminio foliją ir padėkite į šaldytuvą pernakt.
  2. Taip pat iš vakaro pradėkite gaminti ir pankolių padažą: sausoje keptuvėje pakaitinkite pankolių sėklas, kol jos pradės skleist aromatą ir pradės šiek tiek rūkti. Suberkite sėklas į prieskonių grūstuvę ir gerai patrinkite, patraiškykite. Suberkite šias sėklas į indą su pienu ir 150ml grietinėlės, sandariai uždarykite ir padėkite į šaldytuvą, kad pienas prisigertų pankolių skonio.
  3. Kitą dieną pabaikite gaminti padažą: perpilkite pieną su pankoliais į nedidelį puodą ir užkaiskite. Kaitinkite tol, kol pienas gerai sušils, tačiau nespės užvirti. Per tą laiką dubenėlyje suplakite kiaušinio trynius ir cukrų. Nukelkite karštą pieną su pankoliais nuo kaitros ir plona srovele pilkite į kiaušinių masę, tą masę nuolat plakdami. Kai visą pieną supilsite, perpilkite kiaušinių masę atgal į puodą ir užkaiskite ant mažos ugnies. Kaitinkite nuolat maišydami mediniu šaukštu, tik kol masė sutirštės tiek, kad pirštu perbraukus per medinio šaukšto nugarėlę, liks matomas ruožas. Nukelkite indą su kremu nuo ugnies ir per sietelį supilkite jį į švarų dubenėlį, pankolių sėklas iš sietelio išmeskite. Į kremą įmaišykite likusį 100ml grietinėlės ir vanilę. Iškart perpilkite kremą į sandariai užsidarantį indą, uždenkite ir padėkite į šaldytuvą, kad gerai atšaltų prieš patiekiant.
  4. Kai būsite pasiruošę kepti pyragą, įkaitinkite orkaitę iki 200C (su apipūtimo funkcija). Tešlą išimkite iš šaldytuvo ir palikite pastovėti apie pusvalandį, kad suminkštėtų.
  5. Supjaustykite slyvas plonomis skiltelėmis. Atidėktie į šalį. Mažame dubenėlyje išsukite sviestą su cukrumi, suberkite migdolų miltus, miltus, kiaušinį, vanilę ir migdolų ekstraktą ir gerai išsukite. Atidėkite į šalį.
  6. Ant gerai miltais pabarstyto paviršiaus (arba tiesiai ant kepimo popieriaus lakšto) iš tešlos iškočiokite apie 3-4mm storumo apskritimą. Jei tešlą kočiojote ant darbastalio, ją dabar perkelkite arba į kepimo skardą, išklotą kepimo popieriumi, arba, pvz., į picai kepti skirtą apvalią skardelę (ją taip pat reiktų iškloti kepimo popieriumi) Palikdami apie 3-5cm storio kraštelius, mentele ant tešlos pagrindo ištepkite migdolų kremą. Sudėliokite slyvų riekeles, šiek tiek "užlipant" vienai riekelei ant kitos. Užlankstykite paliktus tešlos kraštelius, apgaubiant slyvų įdarą. Patepkite tešlos kraštelius kiaušinio plakiniu, pabarstykite ruduoju cukrumi. Likusiu baltuoju cukrumi pabarstykite slyvų įdarą.
  7. Pašaukite galetę į orkaitę ir iškart sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 180C (su apipūtimu). Kepkite apie 40-50 minučių, arba kol tešlos krašteliai gražiai apskrus, o vaisiai bus iškepę. Išimkite iš orkaitės ir perkelkite galetę ant grotelių, būtinai ištraukdami iš apačios kepimo popierių, kad vėsdama galetė išliktų trapi. Patiekite galetę su atšaldytu creme anglais padažu.
Pastabos

Recepto šaltinis - Danielle Alvarez, Recipes for a Lifetime of Beautiful Cooking.

  1. Renata:

    Jau dabar matau, kad namai bus nuostabūs! Didžiausios sekmės, mielai apsilankyčiau 🙂

  2. Nida:

    Edita, tokie pavyzdžiai kaip jūsų labai įkvepia, ačiū už padrąsinimą. Sakiau visada ir sakysiu – viskas yra padaroma darymo būdu, niekaip kitaip… Tad raitojuosi rankoves ir tik pirmyn.

  3. Edita:

    Miela Nida, dėkui, kad dalinatės ne tik receptais bet ir savo gyvenimo planais 🙂 O sukurti namus Portugalijoje tikrai pavyks, Jūs tuo net neabejokite. Prieš 24 metus ir man sukiojo piršta prie smilkinio (netgi šaipėsi, kad ne mano nosei), o dabar eina jau 17-niolikti metai, kaip gyvenu prie ežero patogiuose namuose 🙂
    Portugalijoje (Lisabonoje) buvau tik kartą ir darbo reikalais, bet labai labai patiko, net nežinau kodėl 🙂 SĖKMĖS JUMS DIDELĖS 🙂

  4. Nida:

    Ach, net nesitikėjau tokio šūsnio palaikymo žinučių 🙂 Dabar kai bus akimirkų ir svirs rankos (o jų statybų procese neišvengiamai bus, esu realistė) – sėdėsiu irskaitysiu visus šiuos šiltus palinkėjimus ir eisiu pirmyn. Begalinis ačiū už palaikymą, man jis labai labai svarbus ir užkuriantis!!

  5. Renata:

    Kazkas negerai su ta Algarve.Ji uzburia turbut visus!As grizau is Albufeiros pries 3 savaites,ir nebegaliu islaukti iki vasaras ar pavasario,lagaminas sukrautas ir vel rytoj skrendu dar karta…As Jums pavydziu geru pavydu,kad ten turesite namus.Sekmes ir kantrybes laimes ir dziaugsmo naujuose namuciuose.

  6. Vilija Ramanauskiene:

    Aš jums taip pavydžiu ir taip suprantu jūsų svajonę, nežinau ar galima neįsimylėti Portugalijos. Tai dabar turėsiu ne šiaip planus atostogoms bet ir apsilankymą studijoje, labai jus sveikinu

  7. Ina:

    Sekmes didžiausios įgyvendinant drąsius sumanymus. Nuostabios nuotraukos. O pyragas tuoj bus išbandytas

  8. Jurga:

    Niekada nebuvau Portugalijoje, bet perskaičius Jūsų aprašymą tiesiog užsidegiau noru ten apsilankyti ir viską savomis akimis pamatyti, pajausti, užuosti. Sėkmės ir kantrybės Jums įgyvendinant savo svajonių projektą. O aš svajoju Jus vieną dieną Algarvėje aplankyti.

  9. Gineta:

    Nuostabu! Jums viskas pavyks, jau svajoju, kaip apsilankysiu ir kaaaip bus gražu pas jus ir skanu🙂

  10. Rasa:

    Pagarba! Esate puikus pavyzdys,kaip reikia imti ir daryti,o ne dūsauti! Būtinai apsilankysiu😉

  11. Dalia:

    Nuostabu, drąsu , fantastiška svajonė, kuo geriausios kloties jusu svajones igyvendinimo link ! Tikrai noreciau atvykti 😃✌️

  12. Irena Grigas:

    Nida, jūs tikras įkvėpimas – gyvenimo skonio ir kelio tėkmės!!! Meilę Portugalijai, jau anksčiau, pajutau iš jūsų post’ų:) Labai džiaugiuosi jūsų svajone ir nuoširdžiai sveikinu! Labai lauksiu naujienų ir jau svajoju aplankyti jūsų studiją!!!

  13. Nida:

    Ačiū ačiū ačiū visiems ir visoms už tokį šiltą palaikymą!!! Jūs mane taaaaaaip motyvuojat daryti dalykus, kad sunku net nupasakot… AČIŪ labai labai labai.

  14. Rūta:

    Koks džiaugsmas, Nida, kad galite įgyvendinti tooookią savo svajonę:) Didžiausi sveikinimai ir palaikymas:) Svajosiu apie kelionę pas Jus!

  15. Anonimas:

    Miela Nida, sveikinam !
    Toks džiaugsmas žinoti dar apie vieną Jūsų drąsią svajonę.
    Patinka skaityti, bandyti receptus ir keliauti su Jumis. Ačiū, linkime sėkmės !

  16. Aida:

    Smagu, kad turite drąsos, ne tik svajoti, bet ir paversti tai realybe. Viskas skamba WAU. Sėkmės Jums. O aš tyliai svajosiu apie kelionę į Jūsų kulinarijos studiją.

  17. Nida:

    Sonata, Jurga – ačiū 🙂
    Išties, sėkmės ir kantrybės reikės valndant statybų projektą per atstumą 🙂

  18. Sonata:

    Nuotraukos – lyg nutapyti paveikslai…Į Portugaliją tikrai norisi sugrįžti, kažkada paliko labai didelį įspūdį. Nuoširdžiai linkiu sėkmės atkuriant šiuos namus, kurie, tiesą pasakius, jau dabar man gražūs 🙂 O pyragą greitu laiku tikrai išbandysiu. Ačiū Jums, kad dalijatės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *