Prieš keletą savaičių mus į svečius pasikvietė sena mūsų bičiulė Dusia, kilusi iš Kauno, ir prieš kelis dešimtmečius persikrausčiusi gyventi į Izraelį. Stebėtinos energijos moteris savo gyvumu ir optimizmu per kelias minutes užkrečianti visus aplinkinius. Nors Dusią pažįstam jau trejus metus, tačiau tik to vizito dėka įminiau Dusios elegancijos ir optimizmo paslaptį! Ta paslaptis – tai 95 metų Dusios mama, tikra Kauno ponia, iki šiol kalbanti smetonišku kaunietišku akcentu, ir skaldanti tokius „bajerius”, kad nesusilaikai neužsikvatojęs.
Pasakysiu atvirai: man dar neteko matyti tokio linksmų plaučių ir šviesaus proto 95- mečio! Kai atkreipiau dėmesį į jos elegantišką stilių ir masyvius skoningus papuošalus, Dusia tik numojo ranka, sakydama: „Pamatytum tu mano mamos tris spintas tualetų!…” Pasirodo, senolė kiekvieną savaitę kartu su tokiais pat kaip ji šviesiais draugais, skuba į trečiojo amžiaus universitetą, kuriame klauso paskaitų apie Irano politinę grėsmę, apie naujausius medicijos pasiekimus, apie religijų istoriją ir dar daug kitų temų! Juokingiausia, kad elegantiškoji ponia niekuomet negeria kavos kartu su savo studijų draugėmis pertraukėlių metu. „Kad mane aplietų??- stebisi Dusios mamytė ir verčiau pasakoja, kaip jos anūkė, gyvenanti JAV, kaskart prieš paskaitas paskambina savo močiutei ir „suderina” jos aprangos stilių, kad šioji ir vėl „sublizgėtų” savo bendramokslių būrelyje!
Senolė visus stebina ne vien savo puikiausia atmintim (ji kalba net penkiomis kalbomis! O jei paklaustumėt apie jos keliones po užsienį – kaipmat išpyškintų kuriais metais kokį parką aplankė Pietų Afrikoje ar Amerikoje, ką matė, kaip kas vadinasi…), bet, kaip ir dera tikrai žydų šeimos šeimininkei – savo kulinariniais sugebėjimais. Visus receptus ji saugo savo galvoje, o saldžiais savo gamybos džemais mielai aprūpina visus vaikus ir anūkus!
Vieno tokio džemo, kurio indelis atiteko ir man, receptą išsiklausinėjau ir aš:) O grįžusi iškart puoliau gaminti, kad tik iš atminties neišsitrintų (man, deja, tokiems dalykams vis dar reikalingi užrašai…). Nuostabus dalykas lengviems pusryčiams, arba vakariniam pasmaližiavimui, kai jau vakarienės likučiai būna seniai sudėti į šaldytuvą, o pilvas vis dar reikalauja „ko nors skanaus”:)
Apelsinų džemas su imbieru
1 kg apelsinų
1 kg cukraus
4-5 cm ilgio imbiero šaknies gabalėlis
Sunokusius apelsinus gerai nuplauname. Supjaustome (su visomis žievelėmis!) juos gabalais ir sumetame (dalimis) į virtuvinį kombainą. Pulsuojančiu rėžimu sukapojame ne apelsinus taip, kad dar liktų gabalėlių, kad masė nebūtų ištisa košė.
Supilam sukapotus apelsinus į puodą ir užpilame juos 5 stiklinėmis šalto vandens. Paliekam pastovėti per naktį.
Kitą dieną puodą užkaičiame ir ant didokos ugnies verdame valandą, kol skysčio kiek nugaruoja. Suberiame cukrų ir vėl užverdame. Ant didelės ugnies verdame džemą 20 Minučių, arba kol jis gražiai sutirštėja. Prieš pat baigiant virti į džemą sumetame susmulkintą imbierą. Džemą išpilstome į paruoštus stiklainėlius.
Laura, kažin… mandarinų žievelės kitokios…. Nors kas ten žino, gal niekas nebandė? 🙂
O gal ir iš mandarinų pavyktų pasigaminti?
Gabriela – aš perku citrusinius vaisius štai čia: https://www.facebook.com/groups/801042639966660/ Juos veža iš Ispanijos. Sako, kad ekologiški, kaip patikrinti nežinau, bet skonio tikrai skanesni nei pirkti prekybos centre. Veža kas antrą savaitgalį, reikia užsiregistruoti iš anksto. Bet visa info tame FB puslapyje…
Labai Ačiū už tokį nuoširdų atsakymą! Jei dar kartą nesutrukdysiu, norėjau paklausti, kur patartumėte pirkti ekologiškus apelsinus? Nemanau, kad rasiu industrinėse parduotuvėse, įsivaizduoju. Žinoma, yra turgus, bet kaip žinoti, kad tame pačiame turgelyje yra patikima? Juk tai nėra lietuviškas vaisius, visgi. Ir ne šiltasis metų sezonas.
Gabriela, puikus sumanymas!! Savomis rankomis pagamintos dovanos (o jei dar kulinarinės ir tokios skanios kaip šis džemas) – pačios geriausios. Kiek išeina – nepamenu:) Žinoma, suverda tie apelsinai iki tirštumo, bet jei pasirinksite mažučius stiklainėlius, tai bus ir gražu pakuojant, ir patogu atsidarius indelį valgyti, ir daugiau žmonių apdovanot galėsit:) O cukrų naudokite baltą, paprastą paprasčiausią. Būna skirtas uogienėms, bet jis su tirštikliais, o jums šiuo atveju to nereikia. Ir tik būtinai apelsinus ekologiškus rinkitės, kad kartus džemas nesigautų, o ir apipurkštų chemikalų draugams nepadovanotumėte indelyje:) Sėkmės:)
Sveiki,
mąstau kaip tik apie artėjančias Kalėdas ir pirmą kartą pati gaminsiu uogienę, apskritai. Dievunu apelsinų džemą, kad kaip ir mano mama. Šįkart, su draugais nesikeisime lyg ir dovanėlėmis, o nėra ir taip, kad galiu sau leisti daug, kaip studentė. Tad šis džemas – ivesticija į jaukumą ir kalėdiškumą, labai džiaugiuosi jį atradusi! Ačiū 🙂 Šalia dar imbierinių naminių meduoliukų! Norėjau tik paklausti VIENO dalyko, keik čia džemo maždaug išeina ir cukraus, tai paprasto cukraus? Ar dar yra skaičiau ir uogienių cukrus, miltelinis kažkoks. Tai vat tiek, keli klausimukai.
Į sveikatą, Rūta:) Labai džiaugiuosi, kad suvaldėt situaciją:) Man šis džemas su imbieru irgi gėris – toks neįprastas skonis, bet labai geras… Tiesa, visada verdu tik su šviežiu imbieru, nemėginau su maltu!:)
pradejau virti apelsinu dzema..pagal visai kita recepta.. paragauju, kazkas negerai. pradejau ieskoti kito recepto ir radau si 🙂 pridejau imbiero (malto):) o dievuleliau KOKS geris 🙂 visa kartuma „numuse”. dzemas gavosi tobulas. Vistos neturiu, kad isbandyti, bet einu kepti kokio torto su siuo dzemu 🙂 Linkejimai is Prancuzijos
Tikrai puiki mintis su tuo romu. Turiu ir paprasto, bus smagu pasižaisti:) Ačiū už įkvėpimą:)
Ai, tiesa, aš dėjau paprasto romo – to, kuris „keliauja” į kaneles 🙂 Kanelėms jo reikia visai nedaug, tad eksperimentuoju su juo kitur, kad nestovėtų ir nenuobodžiautų lentynoje :)))
Cha cha – kaip faina! 🙂 Parvežiau tos uogienės stiklainį mamai – komentaruose minėtas patarimas, kad ji puikiai tinka keptai vištai, buvo taip pat išbandytas 🙂 Ir galiu paliudyti, kad irgi sėkmingai 🙂 Tik mano mama tą džemą dėjo į pagardą, kuris buvo patiekiamas prie keptos (česnaku pagardintos) vištos. Ta uogienė jame derėjo taip pat tobulai 🙂 Aš pati greitu laiku išbandysiu ir prieš kepant ištrinti pačią vištą – tikiu, irgi nenusivilsiu 🙂
Labas Kristina! Smagu girdėti! O ir pagerinimas skamba į temą:) Beje, spintelėje turiu konditerinio apelsinų romo – manau, kad jau ryt išsivirsiu eilinę šio džemo porciją būtent su romu! Užkrėtei:)
Labas, Nida! 🙂 Interneto platybėse ieškojau apelsinų uogienės recepto ir užklydau pas Tave. Išbandžiau Tavo surašytą receptą, tik, kadangi esu mėgėja eksperimentuoti, dar pridėjau vieną ingredientą – 100 ml romo. 🙂 Turiu pasakyti, uogienė (džemas) išėjo TOBULAS 🙂 Apelsinų kartumas – nei per stiprus, nei per silpnas. Imbieras – jaučiasi labai subtiliai, todėl ji patiko net tiems, kas šiaip imbiero vengia 🙂 Žodžiu, tobulų tobuliausia 🙂 Ačiū Tau! 🙂
Šaunus džemo receptas :)būtinai išbandysiu!
Orinta, ačiū, kad pasidalinai savo patirtim! Iš tiesų, net nepagalvojau, kad į Lietuvą atgabenti apelsinai gali būti per karčiomis žievelėmis. Gera mintis – nerizikuoti, bent pusę apelsinų nulupti žieveles. Tiesa, kartumo šiek tiek turi likti, nes tame ir yra šio džemo esmė. Tik aišku, jei kartumas permuša visą skonį, tada jau negerai…
Na bobulytė gal ir šauni, bet džemas gavosi per kartus, ne su mūsų apelsinais II klasės…:)gal žieveles reikia dėti tik vieno ar dviejų apelsinų?
Ačiū Viktorija! Puikus palinkėjimas:)
Nida, ačiū už visą seriją žydiškų skanėstų. Linkiu, kad pasiektas taikos susitarimas butu tvirtas ir ilgalaikis ir sleptuves, telieka tik uogieniu saugojimui!
Nida, parašyk kaip jums ten sekasi? Rašyk į blogą, net jei ir be naujo recepto bus įrašas.
Miela Dusia, ačiū Jums, kad Jūsų dėka pažinau Mamytę, ir kad šį bei tą „nugvelbiau” recepto pavidalu:) O mintis panaudoti šį džemą kepant vištą – puiki! Prisiminiau, kad prieš kurį laiką pas savo draugę valgaiu skaniausią pasaulyje keptą kalakutą, kuris buvo minkštas, sultingas viduj ir traškia plutele. Kai paklausiau, kaip ji jį ruošė, paaiškėjo, kad kepdama vis telė apelsinų koncentratu. Šis džemas – kuo puikiausias apelsinų koncentratas, o dar sumaišiu su vynu ir sojos padažu, išvis gausis puikus marinatas ir pagardas! Nekantrauju išbandyti ir įdėti į blog’ą:)
Dėkui Mindaugai! Tikiuosi, kad tą istoriją man dar pasiseks plačiau aprašyt didesniam ratui žmonių:)
mieloji Nida,aciu labai uz straipsni!aciu Jusu draugams uz siltus zodzius apie Mama. ir dabar ji daro cepelinus ir zemaiciu blynus su dziovintu baravyku padazu .
su uogiene gerai kepti pyragus ,bet as sumaisau kelis saukstus apelsinu uogienes su vynu ir sojos padazu ir uzpilu vista pries dedant i orkaite.
Nida, šauni istorija, kaip ir istorija! 🙂
Vilma, pasak mano kalbintos ponios, džemą visiškai nebūtina laikyti šaldytuve, jis gali stovėti spintelėje (ar kokiame vėsiame rūsyje – Lietuvoj juk tokių netrūksta:)). Aš, pavyzdžiui, saviškius surikiavau bombų slėptuvėj:) Jei ką, tai bent balių turėsim:)
O jei rimtai, manau, kad cukraus čia pakankama, kad „užsikonservuotų” ir negestų…
O kaip poto – džemą reikia laikyti vėsiai (šaldytuve ir pan.)ar galima ir kambario temperatūroje laikyti kažkiek laiko?
Nida, būtinai apie ją parašyk, nes labai trūksta straipsnių apie žmones, kurie nesiskundžia dabartiniu gyvenimu, nepaisant kiek jiems baisių išgyvenimų teko. Ir ne tik vyresniems žmonėms įkvėpimo reikia..
Super,bobulytės Dovile,net smagu pasidarė,ir aš tokia būsiu,jeigu tiek metų sulauksiu…..
Iš tiesų, šio recepto „gerumas” labiausiai tame, kad jis taip greitai padaromas – jokio pjaustymo, tik į kombainą įmetei, ir viskas paruošta! Todėl net nežinau, ką patarti Jurgai… Aš visgi tikriausiai greičiau pjaustyčiau apelsinus, nei juos malčiau. Nors tada džemas taps aukso vertės rankų darbo kūriniu!:)
O ta ponia iš Kauno – iš tiesų nepamirštamas įspūdis. Ketinu apie ją parašyti straipsnį. Kad mūsų vyresniems žmonėms būtų įkvėpimas, kaip galima džiaugtis gyvenimu, net ir jaunystėe praėjus Holokausto košmarus…
Tikrai nuostabi ponia ir jos apelsinų džemas. Aš irgi labai žaviuosi tokiom poniom, kurios ir domisi viskuom, ir energingos, ir stilingos.
Kartais kai aš pasijaučiu pagyvenusi ir liūdna, tai panaršau po šitą blogą http://advancedstyle.blogspot.com/ ir tiek gerų emocijų gaunu;-)
Hm, neturiu kombaino, kažin, kaip geriau – sumalti mėsmale, ar pjaustyti rankomis apelsinus?
Na,tiesiog puikumėlis mūsų sutemų kraštui.Vien spalva ko verta,iš karto akyse šviesiau.Turiu apelsinų kap mat sumalu, ir jau pusė darbo.Senoji ponia tiesiog zavumėlis…linkėjimai jai iš Lietuvos ir ačiū uz receptą.