Aš tikiuosi jūs dar nepavargote nuo receptų su moliūgais?:) Man moliūgai – tas ingredientas, kuris retai pabosta, ir aš labai laiminga, kad moliūgais galima džiaugtis nuo rudens iki pat pavasario. Ypatinga moliūgų spalva pagerina bet kurią sriubą ir garnyrą, aš moliūgus įmaišau į blynų tešlą, į saldžius desertinius ir daržovių apkepus. Praktiškai nėra buvę, kad […]
Mėnesio archyvai: vasario 2020
Nuo šitų krekerių aš esu priklausoma. Tai buvo jau trečias kartas per pastarąsias kelias savaites, kai juos iškepusi nespėjau nufotografuoti, nes pati visus ir suvalgiau:) Man taip nenutinka net su didžiausiais gardėsiais, bet šie turi kažką tokio, kas išugdo priklausomybę… Krekeriai apskritai yra toks keistas malonumas, matyt dėl to, kad valgant jie maloniai traška:) Ir […]
Japoniška virtuvė visame pasaulyje užima ypatingą vietą. Labai gaila, kad dauguma žmonių apie tą japonišką virtuvę žino tik tiek, kiek žino apie sušius🙂 Na dar miso sriubą… Kai kas net juokauja, kad sušiai seniai tapo kiekvienos šalies nacionaliniu patiekalu, nes ko jau ko, sušinių (kaip ir picerijų) laisvai surasite kiekvienoje, kur tik bekeliautumėt:) Įdomiausia tai, […]
Šių metų Vasario 16 mums buvo kitokia. Šventiškesnė, pakilesnė ir įsimintinesnė nei paprastai. Man apskritai kitų gimtadienius patinka švęsti daug labiau nei sąvąjį, o Lietuvos gimtadienį galėčiau švęsti nors ir kasdien:) Tačiau šių metų šventę sustiprino dar ir vienas ypatingas dalykas, apie kurį jums tuoj papasakosiu. Kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, mūsų visa giminė paženklinta […]
Praėjusi savaitė buvo pilna nuotykių ir patyrimų, nes gyvenimas visuomet spalvingesnis, kai pavyksta išsikrapštyti iš kasdienės rutinos. Milanas – štai kur ekspromtu nusprendžiau trumpam iškeliauti, kai vieną pilką sausio pabaigos dieną sėdėjau prie kompiuterio ir svarsčiau: kaip čia geriausia per porą valandų nusitransformuoti ten, kur šviečia saulė, ir kur skanus maistas:) Pasirinkimas, beje, nemažas, tik […]
Mano kojos jau trepsi kaip jos pasiilgo keliavimo… Sutikit, kelionės yra tas (ne)pavojingas vabzdys, kuris kai jau įkanda, tai užkratą gauni ilgam… Ir nors praeitą savaitę buvau kelioms dienoms išlėkus įkvėpti gryno itališko oro į Milaną, lygiai po trijų dienų grįžusi jau vėl skaičiuoju dienas, kada pakuosiuosi lagaminą. Pakuosiuosi jau visai ne už ilgo, kiek […]
Klausykit, prisipažinkim dabar visi sau atvirai: na kai kalba eina apie desertus, ypač apie tuos RIMTUS desertus, tai juk niekas neprilygsta šokoladui…. Galim save apgaudinėt kokiais vaisiniais putėsiais ar žele, bet jau kai prireikia nužudyti ką nors deserto gerumu, tai nėra nieko patikimiau, nei šokoladas. Šokoladas tik iš pirmo žvilgnsio atrodo toks gana nesudėtingas kūrinys […]
Aš visą laiką buvau įsitikinusi, kad žiema yra „ne mano sezonas”. Žinoma, galvoje visada turėjau tikrą lietuvišką žiemą, tą, kur paprastai sausį-vasarį užspirgina speigais ir šalčiais. Tačiau kai šiemet akys taip ir nepamatė sniego (ir kuo toliau tuo panašiau, jog ir nepamatys), tai ėmiau stipriai abejoti, ar tikrai tokia „žalia žiema” yra gersnė už „baltą […]