Jei esate nepataisomi gurmanai ir svajojate atsidurti kada nors mieste, kuris yra tituluojamas pasaulio gastronomijos sostine, nešvaistykite laiko ir pingų Paryžiui, Romai ar dar kokiems kitiems brangiems didmiesčiams. Lionas. Štai kas turėtų būtų jūsų kelionės destinacija. Gėda prisipažinti, bet Lionas man buvo žinomas tik kaip miestas, esantis Prancūzijoje. Nieko nebūčiau galėjusi apie jį pasakyti daugiau. […]
Mėnesio archyvai: rugsėjo 2018
Tęsiu pasakojimą apie kelionę po kulinarinę Prancūzijos provinciją. Pirmąją šio pasakojimo dalį galite skaityti čia. Dordonės slėnio žemėse, kaip tvirtina prancūzai, gimsta ypatingo skonio sūris Rocamadour (o su sūrio konkurencija apskritai nelengva, kai visoje šalyje yra daugiau nei 1000 rūšių pačių įvairiausių sūrių!). Kaip žinia, sūrius geriausia ragauti pačiose sūrinėse, kur produktas gimsta ir bręsta. […]
Ir jūs visai nenustebote, kad vėl, praėjus vos porai mėnesių nuo mano kelionės į Paryžių, aš ir vėl mėgaujuosi Prancūzija. Šįkart, tiesa, nenumindžiotais takais, neatrastais masinio turizmo maršrutais, su negirdėtais pavadinimais ir kaskart vis nustebinančiais atradimais. Labiausia ko gailiuosi, yra tai, kad nesiryžau kelionei į Prancūziją savo automobiliu. 2500km atstumas tikrai ne mano kantrybei ir […]
Vaisių pilną sodą aš kuo puikiausiai prisimenu iš vaikystės. Kai buvau dar tokia maža, jog rugsėjo pirmoji nerūpėjo dar nė man, nė mano tėvams, ruduo būdavo tas metas, kai vos radę laisvesnę minutę tėvai skubėdavo į kaimą. Skubėdavo, nes reikdavo padėti seneliams nurinkti derlių, kuris kaip tyčia suderėdavo visas vienu metu. Į talkas susirinkdavo visi […]
Išduosiu šiek tiek žurnalų leidybos paslapčių, rašydama šį tekstą:) Mat patiekalą, kurį tuoj pat pristatysiu, gaminau kepinant birželio saulei, o fotografuodama dangsčiau langus, kad sukurčiau kuo labiau rudenišką nuotaiką:) Mat gaminau šiuos suktinukus specialiai žurnalo „Beatos virtuvė” rudens numeriui. Vynuogių lapai jau senokai užkliūva tikriausiai jums už akių, ypač jei ilgėliau stabtelit prie „egzotiško” maisto […]
Iš tiesų tai rudens aš nemėgstu. Nemėgstu dėl to, kad niekaip nenoriu širdimi paleisti vasaros, atsisveikinti su ištisą amžinybę trunkančiomis dienomis, su vaiskiais rytais, pilnais paukščių klegesio, su akis raminančia žaluma, ir su begaline energija, kurią kasdien papildo vis nauja saulės spindulių dozė. O štai ruduo, kad ir koks spalvingas ir melancholiškas būtų, manęs nedžiugina […]
Kas tie mangoldai? – tikriausiai pagalvojo tie, kurie šio pavadinimo nėra girdėję. Aš, žinokit, irgi neseniai juos atradau. Atradau pas ūkininkus Tymo turguje, nes man jie labiau buvo panašūs į gražias gėlių puokštes nei į maistui naudojamus lapus:) Mangoldai iš tikrųjų yra lapiniai burokėliai. O kadangi burokėliai būna įvairių spalvų – ne tik tradiciniai raudoni, […]
Ar jums nebūna taip, kad kažkoks produktas ar net ir visas patiekalas tiesiog „sekioja iš paskos”, neduodamas ramybės, kol imi ir jį pasigamini? Aš į tokius atvejus žiūriu labai rimtai: greičiausiai pats organizmas pakužda, ko jam šiuo metu reikia:) Taip man iš paskos jau kuris laikas „sekiojo” liežuvis. Taip taip, tas kultinis liežuvis, kuris kažkada […]