Moliūgo košė – tai patiekalas iš mano vaikystės ir iš mano mamos (o gal net močiutės) namų receptų kolekcijos. Jei reiktų rinkti savo kulinarinių receptų kraitį ar sudarinėti namų firminių receptų sąrašą, moliūgo košė neabejotinai užimtų vieną pirmųjų pozicijų. Įtraukčiau ją ne tik dėl to, kad gan dažnai ji būdavo gaminama, bet dar ir dėl […]
Mėnesio archyvai: balandžio 2010
Jau keletą dienų dairiausi į turguje pasirodžiusias daržoves, kurių niekuomet anksčiau nesu gaminusi. Tai okra. Pavarčiau savo kulinarines knygas, ir daugiausia receptų su okra radau indiškos virtuvės kūriniuose. Tačiau graikai, pasirodo, taip pat mėgsta šią daržovę. Pavarčius internetą sužinojau, kad okrą pasauliui pristatė vakarų Afrikos šalys (greičiausiai Etiopija). Šiuo metu okra naudojama daugelio šalių virtuvėse […]
Labai pamėgau kepti lazaniją. Kai prie stalo susėda daugiau nei 3 žmonės, patogiausia pateikti kokį nors skanų didelį patiekalą, kurio visiems pakanka. Itališki patiekalai mano virtuvėje ir šiaip gana dažni svečiai, bet lazanija tikriausiai kol kas lyderiauja. Nemenkas iššūkis atsiranda tada, kai prie to paties stalo sėdi ir vegetarai, ir mėsėėdžiai. Italai mane tikriausiai sukritikuotų, […]
Nors šiandien – eilinis antradienis, bet Izraelyje niekas nedirba. Iš vakaro pradėję džiaugsmingai švęsti savo valstybinę šventę, į orą iššaudę ne vieną milijoninį paketą saliutų, išdainavę šimtus dainų, visa tauta šiandien užsikūrė grilius… Net Jafa, kurią paprastai matom per savo namų langus, šiandien paskendusi dūmų debesyje, nes šalia esančiame parke mėsytę skrudina nežinia kiek šimtų […]
Apsižiūrėjau šiandien, kad senokai ką nors naujo parašiau savo bloge. Ne, nenustojau gaminti namuose 🙂 Bet pastarosiomis dienomis ant mūsų stalo vis atsirasdavo kiek primiršti paprasti gardūs patiekalai: vištienos sultinys su makaronais, ant grotelių kepti avienos kepsniai ir saldžiarūgščiame padaže marinuotos vištienos vertinukai. Bet tam, kad padaryti naują įrašą, reikia kažką įdomaus pagaminti. Kadangi pastarosiomis […]
Keletą pastarųjų vakarų mūsų namuose atsidaro pasikartojantys futbolo seansai. Televizorius plyšauja hebraiškai, nes žiūrovams nebūtina suprasti teksto, o tik reikia jausti atmosferą 🙂 Kol kelios dešimtys gražuoliukų vaikosi kamuolį po žalią veją, aš susiradau naudingą užsiėmimą. Vartau kulinarinius blogus iš Prancūzijos, Amerikos, Australijos, Singapūro… Ir negaliu atsižavėti, kokie kūrybingi kai kurie blogų rašytojai… Vieni specializuojais […]
Spagečių patiekalas vakarienei šįkart buvo pasirinktas neatsitiktinai: rytojaus dieną Darius ir Julius turėjo dalyvauti 10 kilometrų bėgime. Su dideliu pavydu ir širdgėla šįkart ruošiausi jų startui, nes pati dėl kelio traumos bėgti deja, negalėjau :(. Jei jau prabilau apie bėgimą, tai čia reikėtų kiek patikslinti šią informaciją, nes kas nors gali pagalvoti, jog esu užkietėjusi […]
Apie kinuą (quinoa- angl.) pirmą kartą išgirdau kuomet su drauge Virga keliavom po Boliviją ir Peru. Gėrėdamosi kvapą gniaužiančiais Andų kalnų kraštovaizdžiais, kulniuodamos senovės inkų keliais, tuomet atradome dar ir keletą kulinarinių dalykų, su kuriais nebuvome iki tol pažįstamos. Be kinuos, apie kurią užsiminiau, skanavome lamos kepsnio, gigantinių – pusės stalo teniso kamuoliuko dydžio – […]
Kai sužinodavau, kad mokyklos valgykloje pietums bus švilpikai, ta diena iškart tapdavo Mano Diena! 🙂 Kvapnūs ir minkšti bulviniai kvadračiukai, apipilti gelsvu sviesto padažu, kaip mat išgaruodavo iš mano lėkštės. Atrodydavo, kad švilpikais galėčiau maitintis kiauras dienas. Tik kažkodėl mama namuose niekuomet jų negamindavo, todėl juos smaguriaudavau tik mokyklos valgykloje. Kodėl toks keistas šito patiekalo […]
Velykinis periodas Šventojoje Žemėje – išties ypatingas. Apie jį verta papasakoti. Ne, ne apie mūsų katalikiškas Velykas, kurios, kaip ir visos krikščioniškos šventės, čia bus paminėtos tyliai ir santūriai. Šįkart noriu papasakoti apie žydišką Pesachą, arba Pasoverį angliškai, arba Paschą, kaip jis čia vadinamas rusų tarpe. Stebuklingas žodis, kuris ir jūsų žinias ir mintis sudės […]
- 1
- 2