Prieš šventes su manimi susisiekė Žinių radijas ir pakvietė dalyvauti laidoje, kurioje diskutuojama apie kulinarinių terminų vertimus į lietuvių kalbą. Kadangi aš esu pagarsėjusi pavadinimų originalo kalba propaguotoja, mano kandidatūra diskusijoje buvo matyt geriausia tinkama tai vienai kraštutinei nuomonei apginti:) Juolab kad kitą kraštutinę nuomonę gynė VLKK atstovas. Kaip žinia, ši institucija yra ta, kuri vis pasiūlo visuomenei įvairius keistus žodžius, vertimus ir dar kažkokiais būdais sugalvotus pavadinimus, kurie, anot lietuvių kalbos specialistų, turėtų išlaikyti lietuvių kalbą nesuterštą, ir jokiais būdais neįsileisti žodžių iš kitų kalbų. Aš, žinoma, esu tikra, kad pavadinimai todėl ir yra pavadinimai, kad mes juos naudotumėme originalo kalba, gerbdami tų šalių kulinarines tradicijas, kuriose šie pavadinimai (valgiai) atsirado, ir visų pirma neklaidintumėme patys savęs. O nuomonė, kad „ne visi supranta kas tai yra” yra teisinga tik iki to momento, kol tas, kuris išgirsta jam naują patiekalo (ar ingrediento) pavadinimą, paspaudžia Google mygtuką ir išsiaiškina kas tai yra visiems laikams, be to praplečia savo horizontą nauja pažintimi apie iki šiol nežinotą produktą.
Beje, jei tie VLKK pasiūlyti naujadarai neprigyja visuomenėje, tai labai paprastuoju būdu priimamas originalus pavadinimas ir jis tampa lietuvių kalbos dalimi:) Taip, pvz., atsitiko su pica, sušiais, rizoto, guakamole ir kitais dalykais, kurių tikrai nenorėtumėte vadinti „japoniškais žuvies ritinukais”, „daugiaryžiu” arba „avokadų trintiniu”:)
Nežinau ar fritatos naudojimui VLKK jau yra davusi leidimą (aš šiaip tai jų niekada ir neatsiklausiu dėl tų leidimų:)), tačiau su būtent šiuo kepiniu aš jau esu susidūrusi artimiau prieš keletą metų. Kai rašiau savo pirmąją knygą „Izraelio skoniai”, kalbos redaktorė beredaguodama vieną iš receptų, žodį „fritata” pakeitė į „itališkas omletas”. Aš net išsižiojau iš nuostabos – nes itališkas omletas ne visais atvejais yra fritata, o ir fritata tikrai nebūtinai susijusi su Italija… Nepasiant kokia yra VLKK rekomendacija šiuo klausimu, man fritata yra tik fritata, ir ji yra nuostabus brunch’o patiekalas, kepamas iš daug kiaušinių ir kitų priedų didelėje keptuvėje.
Ši fritata yra tokia gera, kad ją tinka valgyti ne vien pusryčiams ar brunch’ui, bet visą visutėlę dieną! Ir jei dar liko kokių likučių nuo švenčių, tai tie likučiai kuo nuostabiausiai su ta fritata tiks!! O gal kaip tik – paprastutė fritata bus pats geriausias poilsis nuo šventinių mėsų ir gardumynų:)
| Pasiruošimas | 10 min |
| Laikas | 40 min |
| Porcijos |
porc
|
- 2 šaukštai Alyvuogių aliejaus
- 1 poras (smulkiai supjaustytas)
- 400 g vyšninių pomidorų
- 160 g kale (nuskabykite lapus, o kietus kotus išmeskite)
- 8 kiaušiniai
- 250 ml pieno
- 1 šaukštas garstyčių (geriausia tiks pilnagrūdės)
- druskos, juodųjų pipirų
- 240 g rikotos (pakeiskite varške arba ožkų sūriu, jei norite)
Ingredientai
|
|
- Įkaitinkite orkaitę iki 220C. Į didelę keptuvę (22cm), kuri tinkama pašauti į orkaitę (idealu, jei turite špižinę) įpilkite aliejaus, sudėkite porus ir pomidorus (su visom šakelėm), šiek tiek pamaišykite, kad daržovės pasidengtų aliejumi, ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 10-15 min., arba kol pomidorai truputį apkeps, sutrūkinės odelės. Išimkite iš orkaitės keptuvę ir iš jos išimkite pomidorus, atidėkite trumpam į šalį. Į keptuvę sudėkite kale lapus, pamaišykite ir palikite kelioms minutėms karštoje keptuvėje, kad lapai suglebtų.
- Sumažinkite orkaitės tempearatūrą iki 180C. Dubenyje sumaišykite kiaušinius, pieną, garstyčias, pagardinkite druska ir pipirais. Atsargiai šią masę supilkite į keptuvę, švelniai pakilnodami kale lapus, kad kiaušinių masė subėgtų į visus pakraščius. Šaukštu dėkite ant kiaušinių masės rikotą, ir ant viršaus uždėkite pomidorus.
- Kepkite fritatą orkaitėje apie 25 minutes, arba kol masė lengvai sutvirtės (net jei pats centras atrodo ne visai iškepęs, jis baigs kepti ir ištrauktas iš orkaitės). Palaukite 5 minutes ištraukę iš orkaitės, tik tada patiekite su mėgstamais priedais (šonine, prosciutto, kumpiu, avokadais, daržovėmis, baziliko lapeliais) ir su skrudinta duona.
Recepto šaltinis - Donna Hay, One Pan Perfect
Jums taip pat patiks:
Būtent, Aušra! Ir aš esu tokios pat nuomonės – išskirta tekste kursyvu yra geriausias sprendimas, kad pavadinimas išsiskirtų kaip originalus, bet ne sulietuvintas. Ir manęs neįtikina argumentas, kad „lietuvių kalboje būtinos linksniuotės”, todėl pavadinimas su galūne „i”, „o”, „u” privalo būti sulietuvintas (risotAS, tiramisAS ir tt), nes tos galūnės skamba truputį kvailai…
Man gražiausiai skamba orginali pavadinimo versija, nesulietuvinta – juk ir patiekalas ir svetur: sushi, risotto, paella, nigiri ir tt. Tekste galima rakursu išskirti
Prisidėsiu prie įžangos: lai mūsų kalbininkai švilpauja susikišę rankas šiltai į gerą vietą. Man patiktų išgirsti kaip užsienietis užsakytų Skimmed milk with beetroot for 2 persons please… Kam versti TARPTAUTINIUS ŽODŽIUS. Ačiū už receptą. Italai daug gardumynų pasiūlo. Šis ypatngai sotus ir gardus svarbu viską gaminti su meile ir vadinti savais vardais.
Nijole, mieloji, kaip mane nudžiugino ši Jūsų žinutė!! Labai ačiū už komplimentus, man labai smagu žinoti, kad mano įrašus skaito bendraminčiai… Su šventėmis ir Jus:)
Reda, fritata yra tas kepinys, kuriame viską galite keisti viskuo, išskyrus kiaušinius:) Todėl kale galite tikrai drąsiai keisti špinatais, galite apskritai nedėti nieko, galite, pvz, įdėti apkepintų pievagrybių, arba net ir kokių nors apkepintų saldžių bulvių… Fritatos tiesiog neįmanoma sugadinti:) Kale čia ne tiek dėl skonio, kiek dėl „sveikumo” ir gražumo, aišku! Špinatai tikrai bus artimiausias pakaitalas!
Seniai jus seku, tyliai 🙂 Sveikinu jus su praėjusiomis ir ateinančiomis šventėmis. Ir parašysiu jums komplimentą, nuoširdų: esate nuostabi kulinarė, ir labai inteligentiška asmenybė. Viskas jumyse dera. Ačiū, kad esate ir, kad visada atsidarius jūsų puslapį gauni ir puikų receptą ir puikią nuotrauką ir nuostabų tekstą.
Kuo galima būtų pakeisti kale, nes šiuo metu nėra. O taip norisi fritatos? Gal špinatais? 🙂