Keptų morkų garnyras

Pakalbėkim apie garnyrus. Kokie jums patys mėgstamiausi? Ar su mėsos/žuvies patiekalais stengiatės patiekti kelias garnyrų rūšis, ar apsiribojate vien, pvz., bulvėmis? Ar jūs šaltų, ar šiltų garnyrų šalininkai?

Man, žinokit, garnyrai dažnai yra svarbesnė pozicija ant stalo nei pats centrinis pietų ar vakarienės patiekalas. Bulvės, kaip ir priklauso lietuvei, visada yra privaloma programa:) Tiesa, tas bulves stengiuosi kaip nors įdomiau patiekti, o virtas dažniausiai serviruoju tik su kokiais nors iki skausmo tradiciniais lietuviškais valgiais, tokiais, kaip, pvz., kotletai! (ach, nepamenu kada juos kepiau, parašiau ir iškart užsimaniau!!). Man visada pasiteisina orkaitėje keptos bulvės, dar paskanintos rozmarinais, česnakais, čili pipirais, o jei jau gaminu bulvių košę, tai paturbinu ją keptais ar virtais moliūgais (vien ko verta spalva!), salierais arba trupučiu wasabi… 

Bet be bulvių man visada noris dar bent vieno karšto daržovių garnyro. Karšto, o ne šalto! Aš esu visiška karštų garnyrų fanė:) Tie daržovių garnyrai, kuo daugiau spalvų, tuo man skanesni ir patrauklesni:) Tai gali būti ir garuose virti brokoliai, ir orkaitėje apskrudintos moliūgo ar saldžių bulvių riekės, gali būti keptuvėje apkepinti briuselio kopūstai ar patroškintas burokėlių garnyras… Bet turbūt niekas „nepermuša” morkų… Na kokio gražumo ši daržovė, ar ne?… Ir spalva, ir forma, ir skoniu… Todėl morkoms, kaip garnyrui, daug nereikia  – svarbiausia jų neperkepti, palikti lengvai traškias, o prieskonius parinkti taip, kad jie atsvertų natūralų morkų saldumą (kuris kepant ir karamelizuojantis dar ir suintensyvės). O jei dar pavyksta gauti įvairių spalvų morkų (geltonųjų, raudonųjų), tai išvis toks garnyras tampa stalo puošmena, dažnai nustelbianti ir centrinį kepsnį:)

Šį morkų garnyrą gaminau mūsų Naujų metų vakarienei… Sugalvojome, kad labai pasiilgome anties, tad antį ir išsikepėme. Nieko labai mandro – tiesiog įtryniau iš vakaro prieskoniais, česnakais, kmynais, ir kepiau pusvalandį labai karštoje orkaitėje (220C), o vėliau dar pusantros valandos pridengusi aliuminio folija 180C temperatūroje. Anties mėsa buvo toooookio minkštumo, kad net pjaustyti nereikėjo, pati nukrito nuo kaulų:)

Na o morkas garnyrui gardinau šlakeliu klevų sirupo (galima buvo ir medumi, bet nenorėjau gana intensyvaus medaus skonio, kuris užgoš morkas – mano šiuo metu turimas Tasmanijos medus išties turi gana įkyrų poskonį…), kuminu (žinau, kad ne visi mėgstate šį prieskonį, bet man jis nepakeičiamas…. ypač kai naudoju nemaltą, panašias į kmynus sėklas, kurios paskrudę atsiskleidžia visiškai kitais skoniais nei maltas kuminas). 

Mūsų kraštuose šiuo metu vasara, tad garnyrui naudojau jaunas morkas. Tačiau jei jūs gaminsite šį garnyrą iš praeito sezono morkų, ir tos morkos bus didesnės bei storesnės. nuskutę morkas tiesiog perpjaukite išilgai į dvi ar daugiau dalių, ir kelias minutes apvirkite garuose – tik nepervirkite, palikite morkas gerokai traškias, juk nenorite keptos morkų košės….