Kol mūsų pusrutulyje švinta pavasaris, jūsiškiame atsėlina ruduo. Saviškį rudenį ir australišką žiemą mes Kanberoje jau išgyvenom, ir galiu pasakyti, kad linksma šaltuoju metų laiku čia nebuvo. Aš esu didelė šilumos mėgėja, man namai yra mano tvirtovė, kuriuose visada jauku, gera ir sausa. Tačiau su šiluma namuose australai nelabai linkę draugauti, verčiau velkasi paltą sėdėdami namuose ir aunasi kailinius batus, nei susitvarklo plyšius, kurie lieka užvėrus laukujas duris (o tie plyšiai yra tokio dydžio, kad per juos laisvai telpa mano smilius). Tad namuose temperatūrai esant 12-14 laipsnių jie tik atsidūsta ir sako: „bet juk kiek tos žiemos, tuoj ji pasibaigs ir ateis vasara”. Kiek žiemos? Ogi ne mažiau nei 3-4 mėnesiai. Pats oras lauke čia nebuvo šaltas, problema buvo šaltis ir drėgmė namuose….
Australijoje, beje, parduodami tokie gana įdomūs dalykėliai – metrinės, spalvingais audiniais apsiūtos, smėliu prikimštos, medžiaginės „dešros”. Pradžioje nesupratau kas tai per daiktas – ar kokiems šuniukams žaisti, ar kažkokia namų dekoracija man nesuprantama, o tai, pasirodo, labai praktiškas daiktas – jis skirtas plyšiui po durimis uždenti, kad taip vėjas žiemą į kambarį nepūstų 🙂 Tai va, pasirodo, numetei tokią palei duris, ir ko jau ko, o šitokio svorio viesulas taip greitai nenupūs 🙂
Yra Australijos namuose ir „šildymas” (jis toks simboliškas, kur pučia šiltą orą vietoj kondicionieriaus), tačiau šildyti visą rajoną per tuos plyšius languose ir duryse savo sąskaita kažkaip nelabai norisi…. O ir neekologiška….
Todėl atvėsus orams aš kepiau pyragus. Vieną po kito. Nes stovint prie įkaitusios orkaitės šilčiau 🙂 O tada šilta dar būna ir kai puodą arbatos užsikaiti su gabalėliu to pyrago 🙂 Tai kaip ir visiems gerai gaunasi – ir tiems, kas kepa, ir tiems, kas ragauja 🙂 Labiausia tai tiems, kurie ir kepa, ir ragauja!
Todėl dabar sukauptais šaltojo sezono pyragų receptais atėjo laikas pasidalinti ir su jumis. Tad jei razinos, išmirkytos rome, yra jūsų skonis-favoritas (pvz., aš rum&raisins ledus visada užsisakau, jei tik tokie būna pasiūloje), tai šitas receptas yra sukurtas jums. Aš galiu pasakyti tik tiek: šitas keksas yra OMG koks gėris, savo skanumu panašus į tą, kuriame buvo slyvos, išmirkytos brendyje…. Ir kurį jūs taip visi kepėt ir gyrėt. Išbandykit!
| Porcijos |
asm
|
- 200 g razinų
- 120 ml tamsaus romo
- 300 g miltų
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- 1 šaukštelis valgomosios sodos
- ½ šaukštelio malto cinamnono
- ¼ šaukštelio druskos
- 250 g sviesto minkšto, kambario temperatūros
- 250 g cukraus (man pakako 210g)
- 1 šaukštelis vanilės ekstr
- 2 kiaušiniai
- 200 g grietinės (aš keičiau graikišku jogurtu)
- 60 g sviesto
- 80 g rudojo cukraus
- 3 šaukštai pieno
- 1 šaukštas tamsaus romo
- 100 g cukraus pudros
Ingredientai
Keksui
Glazūrai
|
|
- Iš vakaro, prieš kepant keksą, razinas užpilkite romu, indą uždenkite maistine plėvele ir palikite išbrinkti.
- Įkaitinkite orkaitę iki 190C (be vėjelio) arba 170C su vėjeliu. Kekso formą (23cm) ištepkite riebalais.
- Sausus ingredientus sumaišykite tarpusavy (miltus, kepimo miltelius, sodą, druską, cinamoną) ir išsijokite.
- Elektriniu plaktuvu arba rankomis iki baltumo išsukite sviestą, cukrų ir vanilę. Po vieną muškite kiaušinius, kaskart labai gerai išmaišydami. Pabaigoje suberkite miltų mišinį dalimis, pakaitomis su grietine. Lengvai sumaišykit, tik kol susijungs ingredientai. Įmaišykite razinas kartu su skysčiu, kuris liko. Tešlą supilkite į paruoštą formą, išlyginkite paviršių ir pašaukite kepti 50 minučių, arba kai įkišę medinį pagaliuką jį ištrauksite sausą. Iškepusį keksą padėkite ant grotelių 15 minučių, kad šiek tiek atvėstų, tada apverskite ir išimkite iš formos bei pilnai atvėsinkite.
- Pasigaminkite glazūrą (prieš pat patiekimą): nedideliame puode ištirpinkite sviestą, tada suberkite cukrų. Intensyviai maišydami virkite šį mišinį 1 minutę ant vidutinės ugnies, per tiek laiko masę turėtų tapti vientisa. Supilkite pieną, padidinkite kaitrą ir užvirinkite. Nuimkite puodą nuo ugnies, įmaišykite romą ir palikite pravėsti. Pabaigoje įberkite pusę kiekio cukraus pudros ir plakite, kol masė bus vienalytė. Jei ji per skysta, dėkite daugiau cukraus pudros. Šia glazūra patepkite kekso viršų, leidžiant jai nubėgti šonais.
Neringa, tikrai nieko nesugadinsit, tik pagerinsit!!!
jeigu dar ideciau dziovintu vysniu ir truputi riesutu ar nieko? Niekad esu nedariusi kekso, bet labai megstu beveik viska su dziovintais vaisiais ir panasiai 🙂
Aciu, Nida, uz atsakyma, glazura pasidariau, vesta, labai jos norejosi. Keksas tikrai geras, cia mano klaida, gal kiek nedakepiau, apacia kiek sunkoka gavosi. Patirtis atsiranda, tikrai nenuvyle receptas!
Rita, nieko neatsitiks, jei glazūrą uždėsite maždaug 3-5 val iki patiekimo. Bet iš vakaro jau būtų šiek tiek ankstoka, nes ji pastovėjusi paeižėja, ne toks gražus vaizdas būna… Kita vertus, aprskritai glazūros galima nedėti, arba patiekiant dar pabarstyti kokia cukraus pudra ar kitaip papuošti, jei norisi paslėpti kokius netobulums 😉
Sveiki, Nida.Razinos jau ismirkytos, siandien kepsiu pirma karta keksa, tikiu viskas bus gerai, tik noriu paklausti ar glazuros negalima uzpilti is anksto, kad nereiketu pries patiekiant skubintis? O gal sumirks perdaug?
Lina, ačiū šįkart Ottolenghi, nes čia jo receptas:) Bet tikrai labai ir man jis patinka, na toks paprastas ir kartu super ypatingas. O be to keksas, kas reiškia, kad visada pasiseks 🙂
Laba diena. Nepaprasto skanumo pyragas! Tiesiog tobulas ir tinkamas visiems gyvenimo atvejams, šventėms, kasdienai, neštis į svečius. Per 2 savaites jau 3 kartus jį kepiau ir visus vaišinau. Tik leidau sau pyragą aplieti ne glazūra, o šokoladu. Abejingų nebuvo nė vieno:) Ačiū, Nida.
Rita, net neabejoju, kad tiks, patiks ir kartosit (kitaip neįmanoma:)). Sėkmės jums :
Monika, oi tikrai:)) Žieminė, kepta TŲ ledų versija:)
Skaičiau pagalvojau, kad šitas pyragas bus, karališkų ledų su rome mirkytom razinom, žiemos alternatyva 🙂 būtinai mėginsiu savaitgalį išsikepti 🙂
Receptas uzfiksuotas, tikrai kepsiu, manau bus megiamas kaip ir morku keksas is „Vaikai ir vanile” kuri mano seima pamegusi. Esate visapusiska saunuole, aciu!
Cha cha cha, Kristina, tai pasirodo mes čia tokios neišprusę tose patikrintose namų „šildymo” technologijose:) Aš tai padariau tik vieną išvadą: taip kaip namus statom ir įrentiam mes Lietuvoje, tai turbūt niekas kitas pasaulyje taip kokybiškai to nedaro. Mus turėtų kaip pavyzdį visiems rodyti, visi pas mus į kursus važiuot turėtų ir mokytis, kaip šilumą/šaltį ekonomiškai naudoti, kaip komfortabiliai gyventi net ir esant -20C už lango. Labai pradėjau didžiuotis Lietuvos statyba, visiems čia Australijoj neužsikimšdama pasakoju 🙂
Laba diena, Nida, labai sušildantis receptas ir nuo orkaitės ir nuo romo 🙂 Savaitgalį jau aišku kà veiksiu. O be to pralinksminot su spalvingom dešrom! Žinokit pas mus Vokietijoj ir yra pirkt, tik prailginto gyvūno pavidalu. Kai atvykau į Vokietijà gyvent su mažais vaikais, tai pagalvojau, kad čia vaikams žaisti tik truputi nesamonė, nes vos vaikui pakeliamas. O po to žvengiau sužinojusi tikrà paskirtį. Tai pasirodo ne viena aš tokia pasimetusi daiktuose kartais būnu:) Ačiū už receptus! Šilto savaitgalio!